28/01/2022
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė: 💬 „Tūkstantmečio mokyklų (TŪM) programai skirta apie 210 mln. europinių lėšų ir dar numatoma 44,1 mln. iš valstybės biudžeto. Tai – pretekstas domėtis programa visiems – šalies ir savivaldybių politikams, švietimo vadovams vietose, mokytojams, tėvams, mąstantiems mokiniams. Vienok, džiaugsmas, į Lietuvos švietimą ateina milžiniškas kiekis pinigų. Tačiau giliau panagrinėjus, kyla pavojai, apie kuriuos dar ne vėlu kalbėti, kol švietimo, mokslo ir sporto ministerija nėra patvirtinusi TŪM programos reikalavimų.
Pagrįstas, teisėtas mūsų visų lūkestis, kad programos nemenkos „smūginės“ lėšos – ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai – būtų investuojami apdairiai, su apčiuopiama nauda švietimui. Juk visi patiriame diskomfortą, nerimą, jog Lietuva metų metais prastai atrodo tarptautinėse palyginamosiose mokymosi pasiekimų studijose – TIMSS, PIRLS, PISA ir kt. Nacionalinio mokinių testavimo ir patikros duomenys liudija bendrojo ugdymo kokybės netolygumus regionuose ir pagal mokyklų tipus. TŪM programa privalėtų tapti realiu mokyklų tobulinimo įrankiu. Deja, pasigilinus į programą, klausimų ir nerimo tik daugėja. Ne vien man – Švietimo ir mokslo komiteto narei. Tų klausimų pradėjo kilti ir savivaldybėms, kurios metų pabaigoje, gruodžio 22 d., gavo “Kalėdinę“ dovanėlę – Vyriausybė nutarimu patvirtino mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pataisymus ir juos susiejo su TŪM.“
Taigi, kas kelia rūpestį ir nerimą?
⏺ Savivaldybės kaip mokyklų steigėjas nebetenka įgaliojimų spręsti dėl mokyklų likimo.
⏺ Mokyklų likimą lems ne ugdymo kokybė, o klasių ir mokyklų dydis.
⏺TŪM gali paskatinti dar didesnius švietimo skirtumus šalyje.
Plačiau skaitykite 👇👇👇
Vienok, džiaugsmas, į Lietuvos švietimą ateina milžiniškas kiekis pinigų. Tačiau giliau panagrinėjus, kyla pavojai, apie kuriuos dar ne vėlu kalbėti, kol švietimo, mokslo ir sporto ministerija nėra patvirtinusi TŪM programos reikalavimų.