Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba Valstybinę archyvų sistemą sudaro Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir 9 valstybės archyvai Tokie komentarai nebus toleruojami ir bus šalinami. spalio 19 d.

❗ Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba netoleruoja komentarų, kuriais socialiniuose tinkluose skleidžiama dezinformacija, pažeidžiami įstatymai, raginama nesilaikyti teisėtų valdžios nurodymų, taip pat kuriais žeminamas žmogaus orumas ar valstybė, skleidžiamas ar kurstomas smurtas, neapykanta, rasinė ir kitokia diskriminacija ar kuriais skleidžiama komercinio pobūdžio ar politinė reklama. Taip p

at nustačius tokius komentarus sistemingai rašančius asmenis, LVAT Facebook paskyroje bus neleidžiama komentuoti iš jų paskyrų.
**********************************************************************************************************************


Lietuvos valstybės dokumentinio paveldo ištakų istoriškai galėtume pradėti ieškoti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų: tai ir Lietuvos Metrika, kuri buvo sudaroma Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje, ir Lietuvos Statutai, kuriuose dar XVI a. buvo reglamentuota, kaip turi būti saugomi dokumentai. Kaip atskiros įstaigos, pirmieji archyvai Lietuvoje atsirado XIX amžiaus II pusėje, kai 1852 m. Vilniuje buvo įsteigtas Centrinis senųjų aktų archyvas. Tarpukario laikotarpiu Nepriklausomoje Lietuvoje 1921 m. Kaune pradėjo veikti Centralinis valstybės archyvas. Sovietiniu laikotarpiu susiformavo valstybinių archyvų sistema: be Centrinio archyvo, buvo įsteigti valstybiniai archyvai apskrityse. Jų skaičius, kaip ir pavadinimai, ne kartą keitėsi. Visų valstybės archyvų veiklą koordinavo 1960 m. rugsėjo 21 d. įsteigta Archyvų valdyba prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos. 1980 m. birželio 30 d. Archyvų valdyba prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos buvo pertvarkyta į Vyriausiąją archyvų valdybą prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 114 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kai kurių departamentų ir kitų tarnybų steigimo“ buvo įsteigta Lietuvos archyvų generalinė direkcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri perėmė nuo 1990 m. liepos 1 d. panaikintos Vyriausiosios archyvų valdybos funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 542 „Dėl Lietuvos archyvų generalinės direkcijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pertvarkymo“ Lietuvos archyvų generalinė direkcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo pertvarkyta į Lietuvos archyvų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1786 „Dėl Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimo pakeitimo, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nuostatų patvirtinimo ir pavedimo Kultūros ministerijai“ Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2011 m. sausio 1 d. pakeitė savo pavadinimą – tapo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

1990 m. kovo 11 d. aktu atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvoje archyvų įstatymai keitėsi tris kartus, ir keitėsi iš esmės: pirmasis galiojo nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 29 d., naujas Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas įsigaliojo 1995 m. gruodžio 30 d.; dabartinė jo redakcija – Dokumentų ir archyvų įstatymas – nuo 2005 m. sausio 1 d., su naujausiais pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2011 m. Per pastaruosius du atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius kito ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų skaičius: 1991 m. jų buvo 22, 1997 m. – 20, nuo 2001 m. – 16. Tačiau valstybinės archyvų sistemos modelis išliko toks pats: viena centrinė institucija ir jai pavaldūs valstybės archyvai, kaip atskiri juridiniai vienetai.

Šiuo metu Lietuvos valstybinę archyvų sistemą sudaro Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir 9 valstybės archyvai, iš jų 4 – regioniniai archyvai.
_____________________________________________________________

The emergence of archives in Lithuania is associated with the formation of the Lithuanian state in the first half of the 13 th c. The old Lithuanian chancery archives of Grand Duke and King Mindaugas did not survive: they were destroyed by numerous wars and fires. The Grand Duke's chancery archives later acquired the title of the Lithuanian Metrica. In the Middle Ages archives of towns, churches and estates were formed. When the Russian Empire occupied Lithuania in 1795, the most important Lithuanian archives were transferred to Russia. It was in middle of the 19th century the first archives was established as a special institution for accumulating and preserving records. The year 1852 saw the establishment of the Vilnius Central Archives of Early Register Books, the purpose of which was to preserve official files of the Grand Duchy of Lithuania. Records from the period of the Russian invasion (19th-20th cc.), belonging to Tsarist Russian institutions of the Vilnius Gubernya, were stored in the Joint Archives of Vilnius Institutions established in 1872-1876. After the declaration of the independent Republic of Lithuania, the Central State Archives were established in Kaunas on 19 October, 1921. The purpose of these archives was to collect and preserve all records of former state and local government institutions, take care of archives belonging to private persons, and accommodate archival records recovered from Russia. During the soviet occupation (from 1940), Lithuanian Archives were reorganized according to the soviet pattern and brought under subordination to the Ministry of Interior. In 1961 the Archival Board under the Council of Ministers of the LSSR was established. In 1957-1968, the basis was laid to the network of state archives consisting of central and regional archives. After the Lithuanian independence was reestablished on 11 March, 1990, the modern system of state archives was formed. At present, the state archival system consist of Office of the Chief Archivist of Lithuania, Lithuanian State Historical Archive, Lithuanian Central State Archive, Lithuanian State Modern Archive, Lithuanian Special Archive, Lithuanian Archive of Literature and Art and ten County archives. The National Documentary Fond consists of activity documents of state and municipal institutions, agencies and enterprises, persons authorised by the state, activity documents of state agencies and enterprises which operated in Lithuania at various times, as well as the documents preserved in state archives. Activity documents of enduring value of non-governmental organisations, private legal and natural persons, as well as the documents of the historical heritage of Lithuania or related to Lithuania, or their copies, received from other states may be included to the National Documentary Fond. Today, state archives play an important role in the processes of preserving and using public records of the Lithuanian National Documentary Fond, making them accessible to the citizens and governmental and public institutions, creating efficient information search systems, providing public services. For the transparency and accountability purposes of the public administration state archives service play an important role in the processes of records management in public sector. State archives perform control approximately 2 000 institutions and agencies.

„Manau, kad žmogus gražus savo klausimais ir tuo, kiek sugeba mokytis.“ (Rolandas Kazlas).🎂 Šiandien, gegužės 11 d., akt...
11/05/2026

„Manau, kad žmogus gražus savo klausimais ir tuo, kiek sugeba mokytis.“ (Rolandas Kazlas).

🎂 Šiandien, gegužės 11 d., aktorių ir režisierių Rolandą Kazlą sveikiname su gimtadieniu.

🎭 1991 m. baigęs aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos muzikos ir Teatro akademijoje, Rolandas Kazlas savo kūrybinį kelią pradėjo teatre „Šiaurės Atėnai“, vėliau daugiau kaip dešimtmetį kūrė Valstybiniame jaunimo teatre. Jo kelias driekiasi per teatrą, kiną, televiziją, režisūrą ir autorinius sceninius darbus, tačiau visur atpažįstamas tas pats siekis — prisikasti iki žmogaus esmės.

🪷 R. Kazlo kūryba žavi savitu ritmu, žvilgsniu ir didele pagarba žiūrovui, ypač tam, kuris moka klausytis ne tik to, kas pasakoma, bet ir to, kas nutylima. Būtent dėl šios savybės jo darbai dažnai lieka su žiūrovu dar ilgai po to, kai nusileidžia uždanga – pratęsdami pokalbį mintyse.

🖼 11-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė Lietuvos parodų ir kongresų centre "Litexpo". Aktorius Rolandas Kazlas pasirašo jaunimui autografus. 2010 m. Fotografijos autorė – Larisa Dmuchovskaja. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

🌻 Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvė solistė Gina Butkutė-Čapkauskienė. Portretas su autografu: „Ir keliauju su daina p...
04/05/2026

🌻 Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvė solistė Gina Butkutė-Čapkauskienė. Portretas su autografu: „Ir keliauju su daina per žydinčią Lietuvą... / Parašas / Vilnius 1989 bal. XX“. Fotomenininko Algimanto Žižiūno fotografijų ciklas „Veidai ir mintys“. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, E-kinas portalas.

🎷Paskutinė balandžio diena UNESCO iniciatyva skirta džiazui – improvizacinės muzikos žanrui, retai kada paklūstančiam iš...
30/04/2026

🎷Paskutinė balandžio diena UNESCO iniciatyva skirta džiazui – improvizacinės muzikos žanrui, retai kada paklūstančiam iš anksto sudėliotai tvarkai, nes džiazas yra ne tai, ką groji, o tai, kaip groji.

🎹 Lietuvoje vienas ryškiausių šio žanro reiškinių, mūsų šalies džiazą išvedusių į tarptautinį lauką – V. Ganelino, V. Tarasovo ir V. Čekasino trio, susibūręs 1971 m. Šis trio laikomas vienu svarbiausių impulsų Lietuvos džiazo raidai ir Vilniaus džiazo mokyklos pradžiai.

👐 1980 m. įvyko pirmasis Birštono džiazo festivalis, ilgainiui tapęs viena svarbiausių Lietuvos džiazo scenų. O 1988 m. Vilniuje surengtas „Jazz Forum’88“ metams bėgant transformavosi į „Vilnius Jazz“ festivalį.

🎺 Prancūzų rašytojas dainų autorius ir džiazo muzikos atlikėjas Borisas Vianas yra rašęs: „Be džiazo gyvenimas būtų klaida“.

🖼 Fotografija saugoma Lietuvos literatūros ir meno archyvo žurnalo „Nemunas“ redakcijos fonde.

🎭 Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius ir režisierius Donatas Banionis, gimęs 1924 m. balandžio 28 d. Kaune, didž...
28/04/2026

🎭 Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius ir režisierius Donatas Banionis, gimęs 1924 m. balandžio 28 d. Kaune, didžiąją savo kūrybinio gyvenimo dalį susiejo su kitu miestu – Panevėžiu, kur Juozo Miltinio dramos teatre sukūrė per šimtą vaidmenų ir tapo vienu ryškiausių šios teatro mokyklos veidų.

🎬 Kine Donatas Banionis paliko ne mažiau ryškų pėdsaką – sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų. Tarp svarbiausių jo darbų minimi vaidmenys filmuose „Niekas nenorėjo mirti“, „Goya, arba sunkus pažinimo kelias“, „Soliaris“, „Bethovenas – gyvenimo dienos“.

🌻 Jo kūrybai buvo būdingas santūrus, tikslus ir giliai žmogiškas buvimas scenoje bei ekrane. Aktoriui svarbiausia buvo žmogaus vidus, personažo tiesa ir gebėjimas ją perteikti be tuščios puošybos. Apie aktoriaus darbą jis yra pasakęs: „Personažus reikia suprasti, o ne vaidinti. Gerai vaidinsi, jei būsi žmogus ir ieškosi išraiškos formų žmogiškajam vidui išreikšti“.

🖼 Donatas Banionis, 1969 m. Lietuvos literatūros ir meno archyvas.

👀 Kviečiame apžiūrėti Lietuvos literatūros ir meno archyvo parengtą virtualią parodą „Aktorius Donatas Banionis“. Nuoroda – komentaruose.

🔴 Taip pat kviečiame paklausyti 2002 m. laidoje „Susitikimai“ įvykusio pokalbio su aktoriumi Donatu Banioniu ir jo žmona Ona Konkulevičiūte-Banioniene, kuris saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve, E-kinas portale. Nuoroda – komentaruose.

DAINOS GIMIMASAš nestatau namų, aš nevedu tautos, Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos, Ir vėjas dangiškas į jos lapus atk...
23/04/2026

DAINOS GIMIMAS

Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,
Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos,

Ir vėjas dangiškas į jos lapus atklysta,
Ir paukštis čiulbantis joj s**a savo lizdą,

Ir skamba medyje melodija tyli,
O aš klausausi jos ir užrašau smėly,

Ir vamzdį paimu, ir groju, ir dainuoju
Su vėju ir paukščiu ir su medžiu baltuoju,

Ir ūžia debesys nežemiškos spalvos
Virš tos dainuojančios ir grojančios kalvos.

🎊 Minėdami balandžio 23-iąją gimusį poetą, vertėja Henriką Radauską, dalijamės jo eilėmis „Dainos gimimas“

🖼️ Mergaitė su žirgu laukuose. Gamtos vaizdas. Algimanto Žižiūno fotoalbumas „Anciškis fotografijose“. Apie 1997 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

🎧 Kviečiame paklausyti „Amerikos balsas“ radijo programoje paties poeto H. Radausko skaitomų eilių iš rinkinio „Fontanas“. Nuoroda – komentaruose.

🎊 Kas nutinka, kai daugiau nei 20 kultūros institucijų susitinka vienoje vietoje? Kultūra tampa viena bendra patirtimi!🥳...
22/04/2026

🎊 Kas nutinka, kai daugiau nei 20 kultūros institucijų susitinka vienoje vietoje? Kultūra tampa viena bendra patirtimi!

🥳 Balandžio 25 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyks vienos dienos festivalis „Kultūra arčiau“ – renginys, kuris žymi naujos kultūrinės erdvės pradžią.

😎 Vienoje vietoje susiburs daugiau nei 20 kultūros partnerių – muziejai, archyvai, teatrai, kitos institucijos.

🎶 Scenoje pasirodys savitą skambesį kuriantys muzikos autoriai bei atlikėjai: Bjelle, GIEDRĖ ir Pijus Opera.

👐 Kviečiame sekti festivalio naujienas. Nuoroda - komentaruose!

Renginį organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

🥳🥳🥳
21/04/2026

🥳🥳🥳

🥳 Atverta visuomenei ir išsaugota ateičiai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas įgyvendina projektą „Alantos fotografo Dionizo Putnos (1892–1964) fotografijų kolekcijos ir kunigo Juozo Matelionio (1895–1964) albumo įsigijimas“. Projekto tikslas – išsaugoti ir visuomenei atverti unikalias XX a. pradžios ir vidurio fotografijas. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

📷 Archyvą papildo profesionalaus Alantos fotografo Dionizo Putnos nuotraukų kolekcija, kurią sudaro beveik tūkstantis fotopozityvų ir negatyvų. Ši fotografijų kolekcija yra ypatingos reikšmės Lietuvos kultūros paveldo objektas. Pabrėžtinas kolekcijos unikalumas – fotografas užfiksavo tris skirtingus valstybės istorijos laikotarpius: tarpukarį, karą ir sovietmetį. Ne ką mažiau svarbi meninė D. Putnos fotografijų vertė – aukšta kokybe pasižyminti vokiška veidrodinė fotokamera ir išskirtinis autoriaus estetikos, kompozicijos bei kontrasto pojūtis leidžia šias fotografijas laikyti ne tik dokumentinėmis, bet ir meninėmis.

📸 Taip pat archyvą papildo Rokiškio kunigo Juozo Matelionio albumas, kuris puikiai atspindi Rokiškio krašto bei kunigijos temas. Albumą sudaro kokybiškos, daugiausia fotostudijose ar profesionalių Rokiškio krašto fotografų (pvz., G. Vinokuro) sukurtos fotografijos. Rokiškio ir jo apylinkių vaizdais, bažnyčių architektūra bei kunigų portretais šis albumas reikšmingai papildo krašto istoriją.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas šiais metais pradės tvarkyti gautas fotografijas – jas galėsite pamatyti e-kinas.lt

🎉 Daugiau apie šį projektą skaitykite mūsų svetainėje. Nuoroda komentaruose

🇱🇹🇪🇪 Balandžio 15 d. Lietuvos archyvų miestelyje lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja pon...
16/04/2026

🇱🇹🇪🇪 Balandžio 15 d. Lietuvos archyvų miestelyje lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene bei Estijos Respublikos Prezidentas Alar Karis su pirmąja ponia Sirje Karis.

Vizito metu pristatyti Lietuvos ir Estijos istorinius ryšius liudijantys dokumentai, audiovizualinis archyvinis paveldas bei Lietuvos archyvuose diegiama dokumentų ilgalaikio saugojimo DNR formato laikmenoje technologija. 🧬

Kalbėdama apie Estijos ir Lietuvos kultūrinius bei istorinius ryšius, Lietuvos vyriausioji archyvarė doc. dr. Inga Zakšauskienė pabrėžė, kad tuomet, kai valstybėje nutyla politinis balsas, kultūros ir visuomenės balsas ima skambėti dar garsiau. Tai ypač aiškiai atsiskleidžia geopolitinės turbulencijos laikotarpiais.

Daugiau apie vizitą skaitykite Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos svetainėje. Nuoroda – komentaruose.

🎨 Pasaulinę meno dieną minime dalydamiesi G. Didelytės triptichu „Katinėlis“. 🐱 „Katinėlis I“, „Katinėlis II“, „Katinėli...
15/04/2026

🎨 Pasaulinę meno dieną minime dalydamiesi G. Didelytės triptichu „Katinėlis“.

🐱 „Katinėlis I“, „Katinėlis II“, „Katinėlis III“. Mišri technika. 2000 m. Lietuvos literatūros ir meno archyvas.

🎉 Balandžio 8-ąją gimtadienį švenčia kompozitorius, kariljonininkas ir pedagogas Giedrius Kuprevičius. 🎶 Kaune gimęs kūr...
08/04/2026

🎉 Balandžio 8-ąją gimtadienį švenčia kompozitorius, kariljonininkas ir pedagogas Giedrius Kuprevičius.

🎶 Kaune gimęs kūrėjas yra baigęs Lietuvos konservatoriją, dėstęs keliuose universitetuose ir mokyklose, o jo veikla glaudžiai susijusi su Kauno kultūriniu gyvenimu. G. Kuprevičius sukūrė operų, baletų, kamerinių ir vokalinių kūrinių bei vieną populiariausių lietuviškų miuziklų – „Ugnies medžioklę su varovais“. Su jo vardu siejama ir Kauno kariljono tradicija: šiuo instrumentu jis koncertuoja nuo jaunystės, o nuo 1998 m. yra Kauno miesto vyriausiasis varpininkas.

🎊 Sveikiname kūrėją, kurio muzika jau ne vieną dešimtmetį ryškiai skamba Lietuvos kultūroje!

🖼 Kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Bernardo Aleknavičiaus fotografija. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

🎼 Nuorodą į pirmąjį lietuvišką miuziklą „Ugnies medžioklę su varovais“ rasite komentaruose.

Address

Mindaugo Gatvė 8
Vilnius
03107

Opening Hours

Monday 08:00 - 17:00
Tuesday 08:00 - 17:00
Wednesday 08:00 - 17:00
Thursday 08:00 - 17:00
Friday 08:00 - 16:45

Telephone

+37069887348

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Organization

Send a message to Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba:

Share