10/06/2026
Jei kituose miestuose neregių rajono istorija prasideda nuo sovietmečiu įkurtų fabrikų, Kauno – dar tarpukariu.
Ar žinojai, kad:
1. 1928 m. Kaune, dabartiniame Taikos pr., pradėjo veikti aklųjų institutas: jis įkuriamas įsigijus čia jau stovintį medinuką (šiandien, deja, neišlikęs)
2. nedidelėse medinuko patalpose institutas galėjo priimti 25 žmones, tačiau kurį laiką didelio susidomėjimo mokslu ir nebuvo – pakankamu pragyvenimo šaltiniu laikyta išmalda
3. svarbus vaidmuo neregių mokslo raidai tenka Pranui Dauniui – Lietuvos kariuomenės savanoriui, netekusiam regos po 1923 m. įvykusios traumos, sprogus granatai. P. Daunys ne tik pritaikė Brailio rašto abėcėlę lietuvių kalbai, bet ir parvežė mokymo patirtį iš Karaliaučiaus aklųjų instituto: šią patirtimi remtasi sudarant Kauno instituto mokymo programą
4. Kauno aklųjų institute buvo sustiprintas muzikinis mokymas ir keli amatai: šepečių vėrimas, pynimas, mezgimas bei audimas (šiam amatui mokyti institutas net buvo pasamdęs persų tautybės moterį, tačiau dėl kalbos barjero bendradarbiavimo teko atsisakyti)
5. tuo metu visiškai nematančių šalyje gyveno 3 tūkst., iš jų vaikų – apie 500. Tad 25 vietų mokyklos ilgam nepakako – pradėta galvoti apie naujo pastato statybą
6. 1937 m. greta medinuko, ant labai gerai numelioruotos balos, pastatytas dabartinis aklųjų instituto – šiandien jau Prano Daunio ugdymo centro – pastatas, tuo metu vadintas Aklųjų instituto rūmais
7. iki 1975 m., kol pastatytas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras Vilniuje, Kaune įsikūręs institutas buvo pagrindinė neregių ir silpnaregių švietimo įstaiga. Šiandien šioje mokykloje mokosi 100 vaikų, tačiau tik vienas jų – su regos negalia. Daugiausia mokyklos ugdytinių šiandien – vaikai su autizmo spektro sutrikimais
8. pagrindinis įėjimas į dabartinį Prano Daunio ugdymo centrą yra sujungtas su kaštonų alėja – einant šiuo takeliu tiesiai, patektume į Kauno centrą, o dar tiksliau – atsirastume greta Kristaus Prisikėlimo bazilikos
9. iš kitos pastato pusės, greta Taikos pr., 2014 m. buvo atidengta natūralaus ūgio bronzinė Prano Daunio skulptūra (autorius Jonas Gencevičius). Specialiai atsisakyta bet kokių postamentų, kad skulptūrą galėtų patirti ir neregys praeivis. Beje, ar žinojote, kad P. Daunio skulptūros švarko atlape yra paslėpta žinutė Brailio raštu? Galbūt kam teko ją atrasti ir iššifruoti?
10. dabartinių Taikos ir Savanorių prospektų sankryžoje 1958 m. pastatytas Kauno gamybinis mokymo kombinatas. Tuo metu ši miesto dalis nebuvo stambi pramonės zona, tad klausite, kodėl būtent čia? Taip, kadangi greta buvo įsikūręs aklųjų institutas. Ar šis kombinato, kuriame šiuo metu veikia VšĮ LASS pietvakarių centras, pastatas primena gamyklą? Vargiai – pastatui būdinga stalininės architektūros maniera: puskolonės, piliastrai. Šio pastato išvaizda išskirtinė, nes tai buvo pirmasis gamybinis neregių mokymo kombinatas, statytas šiuo tikslu. Kituose miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, gamybinių mokymo kombinatų pastatų architektūra jau daug paprastesnė
11. šepečiai ir gaminiai iš plastmasės (sagtukai bei sagos) – buvo pagrindiniai jau nebeveikiančio Kauno kombinato gaminiai
12. kurį laiką galvota, kad neregiams nereikalingos patalpos su natūralia šviesa, todėl gamybinės veiklos vykdavo pastato rūsiuose
13. 1962 m. pastatyti pirmieji Kauno neregių rajono gyvenamieji namai-daugiabučiai. Pats seniausias namas šiame rajone pažymėtas numeriu 204A (Savanorių pr.). Šiame pastate įsikūrusi ir mūsų biblioteka – Kauno padalinys.
Kaip galima atskirti, kad tai išties seniausias rajono namas? Vienas tai išduodančių architektūros elementų – pastato mūre, iškart po pirmo aukšto langu, galima aptikti ventiliacijos angas, kurios dar vadintos „Chruščiovo šaldytuvais“. Kaip jos veikė? Viduje, ties virtuvės langu, būdavo įrengta spintelė su plonesne išorine sienele ir ventiliacijos angomis, pro kurias žiemą patekdavo šaltas lauko oras.
14. 1975 m. šiame rajone buvo pastatyta ir viena pirmųjų požeminių pėsčiųjų perėjų. Rengiantis perėją įrengti, vienas iš argumentų buvo ne tik saugumas, neregiams keliaujant iš namų į kitapus gatvės įsikūrusį kombinatą, bet ir naujos kompetencijos – išmokta kasti tunelius. Beje, atidarius perėją spaudoje šis įvykis aprašytas juokaujant, kad čia tiek erdvės, jog tilptų net pats Janis Krūminis (tuo metu garsiausias latvių krepšininkas, kurio ūgis siekė 2,18 m)
15. kaip visa ši istorija susijusi su mūsų biblioteka? Kiekviename kombinate, tarp jų ir Kauno, vykdavo garsiniai knygų skaitymai: darbo cechuose metu knygos ištraukas atvykdavo skaityti bibliotekininkės. Iš pradžių gyvai, vėliau – per radijo tašką. Net juokaujama, kad ir pagrindinės pokalbių temos buvo meilė bei… knygos
16. tuo metu ypač populiarėti pradėjo garsinės knygos: kombinatuose pagrindinis darbo įrankis buvo rankos, todėl pirštų galiukai pasidarydavo nebe tokie jautrūs, ir net ir tiems, kurie galėdavo skaityti Brailio raštu, skaitymas lytint tapdavo sudėtingesnis
Apie šią unikalią Kauno miesto dalį pasakojimą parengė gidas Albertas Kazlauskas (gatvės gyvos), o nuo 1959 m. veikusį radijo tašką ir garsinius knygos skaitymus per progines ekskursijas atgaivino Monika Baranauskaitė.
Dėkojame Lietuvos kultūros taryba už galimybę rengti šias ekskursijas ir atgaivinti dalį mūsų bibliotekos, šiemet švenčiančios 60 metų gimtadienį, istorijos! Bei kolegoms iš LASS ir Kauno Prano Daunio ugdymo centras už galimybę patekti į šiai istorijai svarbias erdves!
📸 Inesa Rinkevičiūtė
