30/04/2026
Kviečiame į Gintauto Tiškaus fotografijų parodą ,,Pasivaikščiojimas po Antakalnį“ Antakalnio bibliotekoje (Antakalnio g. 49) .
Miesto tapatumą (savybių visuma, išskirianti miestą iš visų kitų) galima aprašyti suskaidant tapatumo sąvoką į tris pagrindines grupes: gamtos sukurti tapatumo ženklai, socialiniai-kultūriniai tapatumo ženklai, žmogaus sukurti tapatumo ženklai.
Nors Antakalnis, visų pirma, tapatinamas su istoriniais objektais, tokiais kaip, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Šv. Jono kongregacijos vienuolynas, Sapiegų parkas, tačiau sovietinio periodo statybos taip pat yra svarbi Antakalnio dalis, kurios kiemuose slepiasi daug įdomybių.
Pasivaikščiojimą po Antakalnį pradedame prie bažnyčios, Jono Pauliaus II aikštėje (nors istorinis Antakalnio priemiestis prasideda prie Vilnios tilto prie Neries), kur pastatytas koplytstulpis, vadinamas koplytėle (tikroji jo vieta buvo dabartinės Antakalnio g. trasoje). Eidami gatve užsukame į Sapiegų parką, kurio pastatų kiemuose galime atrasti Donato Jankausko - Duonio žmogbeždžiones, prie centrinių Sapiegų parko vartų skulptūrą Černobylio aukoms atminti (aut. Lionginas Virbickas). Toliau, eidami pro Antakalnio gimnaziją ir progimnaziją, Smėlio gatve, priešais Smėlio g. 14 namą, kitoje gatvės pusėje, yra stendas su informacija apie 1957 m., apytiksliai toje vietoje, rastus mamuto kaulus. Užsukus į Tramvajų gatvę, kurioje buvo arklinio tramvajaus (konkė) parkas, prie 2-ojo namo dar galima pamatyti veikiančią pirmąją lauko bibliotekėlę Vilniuje (idėjos autorė Milda Varanauskaitė), pasukus į V. Grybo gatvę, prie dailininkų dirbtuvių, pamatysime Daliutės Onos Matulaitės skulptūrą ,,Vyturys”, už keliolikos metrų, kieme, nedidukė skulptūrėlė, kurios autorė Ona Lipeikaitė-Preskenienė (skulptoriaus Juozo Mikėno mokinė), einant toliau, Klinikų gatve, ant Antakalnio ligoninės sienos pamatysime Vinco Kisarausko mozaiką, dar toliau, prie centrinio įėjimo į ligoninės teritoriją, Antakalnio g., Gedimino Žuklio skulptūrą ,,Motinystė. Toliau Antakalnio gatve, tarp Tverečiaus ir M. K. Oginskio gatvių, kiemuose užtiksime Gitenio Umbraso darbus: ,,Skraidančios šluotos”, ,,Velykinė bobutė”, ,,Laimės akmuo”, kitas įdomybes, pvz. telefono būdelėje įkurtą dar vieną gatvės bibliotekėlę.
Vėl grįžę į Antakalnio gatvę, ant namo Nr. 97, dar kabo buvusio ,,Atžalyno“ knygyno iškaba (aut. V. Pakštas). Buvusios kino studijos teritorijoje, už gyv. namų, tarp Lizdeikos ir Žalakevičiaus gatvių, įrengtas Antakalnio suoliukų parkas, šešių skulptorių (K. Musteikis, D. Matulaitė, K. Venclovas, M. Junčys, R. J. Belevičius) autoriniai darbai. Toliau, einant pro degalinę, Paupio taku, ant ligoninės tvoros mūrinių segmentų, galima pamatyti daug grafičių, nusileidus toliau, palei upę, praeisime pro Antakalniečių bendruomenės iniciatyva įrengtus Saulės laikrodį ir, kiek tolėliau, Labirintą.
Tai tik maža dalis įdomybių, kurios vis atsiranda, kaip pvz. sraigės ant autoservisiuko stogo Antakalnio g. 23. Verta pasivaikščioti ir atrasti vis kažką naujo...
Nuotraukose: koplytstulpis Jono Pauliaus II aikštėje; Sapiegų parke Donato Jankausko - Duoniu žmogbeždžionės, prie centrinių Sapiegų parko vartų skulptūra Černobylio aukoms atminti (aut. Lionginas Virbickas); Tramvajų gatvėje, prie 2-ojo namo lauko bibliotekėlė (idėjos autorė Milda Varanauskaitė); V. Grybo gatvėje, prie dailininkų dirbtuvių, Daliutės Onos Matulaitės skulptūra ,,Vyturys”, už keliolikos metrų, kieme, nedidukė skulptūrėlė, kurios autorius lyg ir skulptorius Juozas Mikėnas; Klinikų gatvėje, ant Antakalnio ligoninės sienos Vinco Kisarausko mozaika, prie centrinio įėjimo į ligoninės teritoriją, Antakalnio g., Gedimino Žuklio skulptūra ,,Motinystė; tarp Tverečiaus ir M. K. Oginskio gatvių, kieme Gitenio Umbraso darbai: ,,Skraidančios šluotos”, ,,Velykinė bobutė”, ,,Laimės akmuo”; Antakalnio gatvėje, ant namo Nr. 97, buvusio ,,Atžalyno“ knygyno iškaba (aut. V. Pakštas). Buvusios kino studijos teritorijoje, už gyv. namų, tarp Lizdeikos ir Žalakevičiaus gatvių, įrengtas Antakalnio suoliukų parkas, šešių skulptorių (K. Musteikis, D. Matulaitė, K. Venclovas, M. Junčys, R. J. Belevičius) autoriniai darbai, Paupio take, palei upę, Antakalniečių bendruomenės iniciatyva įrengtas Saulės laikrodis ir, kiek tolėliau, Labirintas. (Gintautas Tiškus)
Gintautas Tiškus yra vilnietis, antakalnietis, meno kūrėjo statusą turintis architektas, urbanistas, architektūros magistras, humanitarinių mokslų daktaras (menotyros kryptis), jau septintus metus fotografuojantis senuosius Vilniaus pastatus ir kiemus, dažnai keistą ir gal daugeliui nematytą urbanistinį miesto kontekstą, Antakalnį.
Gintauto fotografijos tai savotiška dokumentacija, metraštis, kuriame fiksuojama tai, kas savita, ko greit gali nelikti, tačiau svarbu, kaip unikalus istorinis tarpsnis.
Per trumpą, kaip fotografo laikotarpį, gimė foto ciklai: „Antakalnio darbininkų kolonija“ (2019 m.), „Miesto tekstai“ (2020 m.), „Medinis Antakalnio paveldas“ (2021 m.), „Arka“ (2021 m.), „Devyni Užupio tiltai“ (2022 m.), „Paupio tako grafičių ekspozicija Antakalnyje“ (2023 m.), „Migdolas: žydėjimo kairos“ (2023 m.). Šie darbai buvo eksponuojami bendruomenėms skirtose erdvėse: Antakalnio seniūnijoje, Miesto laboratorijoje, Antakalnio bibliotekoje, taip pat ir Užupio kavinėje, Antakalnio galerijoje. Parodos vyksta ir Gintauto Tiškaus asmeninėje Garažo galerijoje, Antakalnyje, Tramvajų g. 6.
Paroda veiks iki gegužės 30 d.
