Famous Litvaks // Žymūs litvakai

Famous Litvaks // Žymūs litvakai Contact information, map and directions, contact form, opening hours, services, ratings, photos, videos and announcements from Famous Litvaks // Žymūs litvakai, Landmark & historical place, Vilnius.

Turiu gerų žinių. Vilniaus žydų viešoji biblioteka / Vilnius Jewish Public Library ką tik paskelbė apie du renginius. Ge...
25/04/2026

Turiu gerų žinių. Vilniaus žydų viešoji biblioteka / Vilnius Jewish Public Library ką tik paskelbė apie du renginius.

Gegužės 5 dieną vyks susitikimas su Christoph Dieckmann, istoriku, tyrėju, knygos apie Holokaustą Lietuvoje "Kaip tai įvyko?" bendraautoriumi (ją parašė kartu su Ruta Vanagaite). Svečias skaitys paskaitą tema: „Kaip tai įvyko? Klausantis daugelio balsų. Antrasis pasaulinis karas ir Šoa Lietuvoje“.

Gegužės 8 dieną bibliotekos knygų klubas kviečia pasikalbėti apie tą dieną prieš 112 metų gimusio prancūzų rašytojo romąną apie Vilnių "Aušros pažadas". DĖMESIO, tą vakarą išskirtinėmis teisėmis bus rodomas režisierės Lilijos Vjuginos dokumentinis filmas „Romanas apie Romaną“.

Kviečiu apsilankyti Vilniaus viešosios žydų bibliotekos puslapyje ir sužinoti, kada konkrečiai vyks renginiai ir kaip į juos registruotis.

Šiandien - Liudviko Lazaro Zamenhofo (1859-1917) gydytojo, poligloto, esperanto kalbos kūrėjo, mirties metinės. •Gimęs B...
14/04/2026

Šiandien - Liudviko Lazaro Zamenhofo (1859-1917) gydytojo, poligloto, esperanto kalbos kūrėjo, mirties metinės.

Gimęs Balstogėje, studijavęs Maskvoje ir Varšuvoje, savo gydytojo karjerą pradėjo Veisiejuose, kur tuomet gyveno į čia atitekėjusi jo sesuo Fani. Ir nors čia jis praleido tik keletą mėnesių, šį mažą Dzūkijos miestelį puikiai pažįsta pasaulio esperantininkai. Būtent Veisiejuose buvo baigta kurti tarptautinė esperanto kalba.

Veisiejuose Zamenhofas suprato, kad vidaus ligų gydytojo darbas - ne jo kelias, ir, grįžęs į Varšuvą, pasirinko akių gydytojo specializaciją.

Kodėl gydytojas Veisiejuose praleido tiek nedaug laiko, yra visokių versijų: nesutarė su vietos "šundaktariu" (būtent dėl to, kad miestelyje nebuvo patikimo gydytojo sergančiam Fani vyrui gydyti, ji pasikvietė brolį čia padirbėti), nelabai patiko vietos žydų bendruomenei, pats nematė čia perspektyvos kaip gydytojas praktikas. Man labai patiko istorija-pletkas, iš kurios veisiejiškiai juokiasi ir nelabai ja linkę dalintis, bet kadangi nesu veisiejiškė, tai pasidalinsiu. Ilgoka, bet paskaitykit.

“Veisiejuose L. Z. apsigyveno pas savo seserį Fani Pikover, kuri nuomojo butą vieno aukšto namelyje pas vieną žydą, kuris buvo vadinamas Jankeliu smirdžiumi, nes buvo didelis liežuvautojas. Vieną šabo rytą tas žydas, pakeliui į sinagogą, ėjo pro savo išnuomotą namelį. Kaip buvo pratęs, jis priėjo prie lango ir pažvelgė į vidų. Ten, savo didelei nuostabai, jis pamatė naująjį daktarą ramiai sėdintį su laikraščiu rankose ir rūkantį cigaretę! Tokia baisi šventvagystė dėl draudimo deginti ugnį per šventadienį! Namų šeimininkas įėjo net nepasibeldęs į duris ir... trenkė antausį daktarui: „Tu, gojau! Šventvagie! Kad rytoj net tavo pėdsakų mūsų miestelyje neliktų! Ir įpykęs dorovės saugotojas sinagogoje pagarsino jaunojo gydytojo gojišką elgesį. Savaime suprantama, apkaltintas nepagarbiu nusižengimu prieš religiją, daktaras negalėjo pelnytis iš žydų pacientų, tad kitą dieną, susikrovęs lagaminėlį, neatidėliotinu pasitraukimu iš šios vietos, turėjo gelbėtis nuo gręsiančio boikoto.”

Šį pasakojimą radau labai smagiame straipsnyje apie Zamenhofą Veisiejuose. Ten aprašyta ir daugiau įtraukiančių daktaro biografijos istorijų, sovietinių atminimo įamžinimo nesusipratimų ir klaidų jau šiuolaikiniuose paminkluose. Pabandysiu jį vėl surasti ir nuoroda pasidalinsiu komentaruose.

O L.L. Zamenhofo atminimo įamžinimo vietų Veisiejuose yra ne viena: du paminklai, gatvės pavadinimas ir ekspozicija muziejuje. Dar gatvė tokiu pavadinimu yra Kauno senamiestyje (joje esančiame name gyveno būsima "dr. Esperanto" žmona).

Nuotraukose Zamenhofas siunčia linkėjimus iš gimtosios Balstogės ir jam taip pat labai svarbių Veisiejų.

Dar vienas litvakiškas traukos objektas - šį kartą Druskininkuose duris atveriantis pasaulinio garso skulptoriaus Žako L...
08/04/2026

Dar vienas litvakiškas traukos objektas - šį kartą Druskininkuose duris atveriantis pasaulinio garso skulptoriaus Žako Lipšico (Jacques Lipchitz) muziejus.

Muziejus atsidaro balandžio 17 d. (popiet), o balandžio 18 ir 19 dienomis kviečia į nemokamas ekskursijas ir kūrybines dirbtuves.

Daugiau informacijos ir nuoroda registracijai - originaliame Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus/Vilna Gaon Museum of Jewish History įraše.

Susitikime Druskininkuose!

Kovo 29-ąją gimtadienį švenčia prancūzų kino prodiuseris, režisierius ir scenaristas Mišelis Hazanavičius (Michel Hazana...
29/03/2026

Kovo 29-ąją gimtadienį švenčia prancūzų kino prodiuseris, režisierius ir scenaristas Mišelis Hazanavičius (Michel Hazanavicius). Jo senelis buvo Lietuvos žydas, XX a. 3-iajame dešimtmetyje emigravęs į Prancūziją. Mišelis didžiuojasi savo išskirtine pavarde ir savo kilme.

Buvusiam „Kino pavasario“ svečiui ir dalyviui, 2012 metų „Oskaro“ laureatui už filmą „The Artist“, šiandien sukanka 59 metai.

Nuotrauka: Wikimedia

Kovo 28-ąją mirė Markas Šagalas. English version in the comment•Markas Šagalas (Marc Chagall) – vienas žymiausių ankstyv...
28/03/2026

Kovo 28-ąją mirė Markas Šagalas.

English version in the comment

Markas Šagalas (Marc Chagall) – vienas žymiausių ankstyvojo modernizmo dailininkų ir vienas žinomiausių žydų menininkų pasaulyje. Prancūzai, amerikiečiai, žydai, baltarusiai, lietuviai jį laiko savu.

Su Lietuva jį sieja dailininkai Jehuda P***s ir Mstislavas Dobužinskis, diplomatas Jurgis Baltrušaitis, jo tapytas vienintelis išlikęs spalvotas Vilniaus Gaono sinagogos interjero atvaizdas, dalyvavimas YIVO dešimtmečio minėjime Vilniuje ir paroda Kaune.

Markas Šagalas, kurio tikrasis vardas Moisiejus (Moishe) Šagalovas, gimė 1887 m. liepos 6 (o gal 7) netoli Vitebsko (tuomet Rusijos imperija, šiandien Baltarusija) litvakų chasidiškoje šeimoje.

Jo namuose nebuvo jokių meno kūrinių. Su daile jis susipažino būdamas gal trylikos ar penkiolikos metų, pamatęs piešiantį bendramokslį. Tai ir buvo esminis jo, būsimo menininko, lūžis. Nelabai draugiškai patartas susirasti bibliotekoje knygą ir kopijuoti ten rastus piešinius, pradėjo mokytis piešti.

Buvo priimtas nemokamai mokytis dailės pas iš Zarasų kilusį Jehudą Peną, tačiau Markui ne itin patiko akademinis portretų piešimo stilius. Po kelių mėnesių studiją paliko. Kaip bebūtų, iš šios studijos jis išsinešė svarbiausią pamoką - savo darbuose vaizduoti žydus ir jų gyvenimą.

Apie Šagalo santykį su savo žmona ir mūza Bellą įsiminiau iš Rachelės Margolis pasakojimo apie jos susitikimą su dailininku Vilniuje. Šitą pasakojimą perskaičiau Irinos Guzenberg ir Genricho Agranovskio knygoje "Vilnius: Lietuvos Jeruzalės pėdsakais" (Vilnius, 2016).

Markas Šagalas lankėsi pas jos tėtį, žinomą gydytoją Samuilą Margolis, svečiuose. Mergaitei pažintis su dailininku iš Prancūzijos paliko didžiulį įspūdį, jo paveikslus ji buvo mačiusi reprodukcijų knygoje. Jie visą vakarą kalbėjosi apie vaizdus už lango, namus, vakarienę. Rachelė nesusilaikė ir paklausė, kaip dailininkas gali piešti gyvūnus, jei Paryžiuje negyvena nei ožkos, nei karvės. Ir kodėl jo paveiksluose žmonės skraido, juk taip nebūna! Tėvams dėl tokio dukros klausimo tapo nejauku, bet Šagalas šio klausimo nepalaikė nerimtu. "Man visuomet pozuoja mano žmona",- rimtai atsakė jis. "Žiūriu į ją ir įsivaizduoju viską, ko man reikia. Net karvę ar raibą gaidelį. Bella - mano geriausia draugė ir padėjėja".

Markas Šagalas mirė 1985 m. kovo 28 d., sulaukęs 97 metų.

Nuotraukoje: Marko Šagalo neofreska Vilniuje. Dabar ji - dar viena dailininko sąsaja su mūsų šalimi.

“Romanas apie Romaną”•Vakar iš naujo atradau rašytoją Romain’ą Gary. Ir dokumentinio kino juostoje, ir netgi freskoje an...
26/03/2026

“Romanas apie Romaną”

Vakar iš naujo atradau rašytoją Romain’ą Gary. Ir dokumentinio kino juostoje, ir netgi freskoje ant sienos Prancūzų kultūros instituto vestibiulyje.

Dar vieną mažą Romain’ą atrandu kiekvienąkart eidama Jono Basanavičiaus gatve į Vilniaus žydų kvartalą.

O apie dar vieną irgi sužinojau vakar, bet pamatyti kol kas dar nepavyko. Gal Jūs žinote, kur jį galima rasti? O gal net galite atsiųsti ir nuotrauką?

Jei sužinosiu, kur ir kada bus vėl galima pamatyti filmą “Romanas apie Romaną”, būtinai čia pasidalinsiu. Sekite!

1868 metų kovo 19 dieną Butrimonyse gimė Senda Valvrojanski. •Po 25 metų, 1893 m. kovo 22 d., jos iniciatyva įvyko tai, ...
19/03/2026

1868 metų kovo 19 dieną Butrimonyse gimė Senda Valvrojanski.

Po 25 metų, 1893 m. kovo 22 d., jos iniciatyva įvyko tai, dėl ko ji, jau kaip Senda Berenson Abbott, pateko į sporto istoriją – tą dieną buvo sužaistos pirmosios oficialios moterų krepšinio varžybos.

Rungtynės tarp pirmo ir antro kurso studenčių privačiame merginų koledže (Smith College) Masačusetse, JAV, sulaukė didelio susidomėjimo – iki tol komandiniame sporte moterys beveik nedalyvaudavo. Tiesa, vyrai į šias varžybas nebuvo įleisti, nes merginos vilkėjo vos kelius siekiančias sukneles. Varžybos baigėsi rezultatu 5:4.

Per keletą metų moterų krepšinis paplito JAV mokyklose. Senda Berenson Abbott pritaikė vyrų krepšinio taisykles moterų žaidimui (jos buvo naudojamos apie 80 metų), parašė knygą ir pelnė „moterų krepšinio motinos“ vardą.

Senda Berenson Abbott mirė 1954 m. vasario 16 dieną Santa Barbaroje. 2022 metais ji simboliškai sugrįžo į gimtuosius Butrimonis – čia jai buvo atidengta skulptūra.

Chaimas Frenkelis mirė 1920 metais. •Vieną žymiausių ir turtingiausių Rusijos imperijos pramoninkų į kapus nuvarė nusiau...
19/12/2025

Chaimas Frenkelis mirė 1920 metais.

Vieną žymiausių ir turtingiausių Rusijos imperijos pramoninkų į kapus nuvarė nusiaubto ir išplėšto odos fabriko Šiauliuose vaizdai.

Batsiuvys ir savamokslis verslininkas Chaimas Frenkelis (1851-1920) per keliolika pirmųjų veiklos metų provincialiuose Šiauliuose įšoko į moderniausių ir didžiausių Rusijos odos fabrikantų gretas.

Įžvalgiai įvertinęs augančią paklausą (juk iki tol dauguma batus siūdindavosi namuose, o plėtojant pramonę namudinės avalynės elementariai nepakako), jis puikiai suderino verslininko, amatininko ir inovatoriaus savybes, ir iškart šovė... net tarp Europos geriausių.

Frenkelio produkcija pelnė aukščiausius tarptautinius apdovanojimus, o jo "raudonieji padai", kaip dabar mėgstam pajuokauti - louboutinų prototipai - tapo labai populiarūs rinkoje.

Ch. Frenkelis sukosi visur - būdamas provincijos verslininku jis sugebėdavo gauti didžiausius valstybinius užsakymus, o medžiagas gabenosi net iš Brazilijos, Urugvajaus ir Indijos.

Iš Rytų Afrikos jis atsivežė egzotiško medžio žievės, kurią pritaikius atsirado ir minėtieji raudonieji padai. Tokių dalykų Europa dar nebuvo mačiusi.

Gamyboje Frenkelis diegė pažangiausias odos raugimo technologijas, vykdė cheminius tyrimus, modernizavo procesus. Fabrike, pirmajame mieste, buvo įvesti telefonai, gamybai imtas naudoti artezinių šulinių vanduo, įrengtas garo katilas. Fabrikui elektrą gamino nuosava dinamo mašina.

Chaimo Frenkelio sėkmė skatino Šiauliuose kurtis ir kitus odininkus, o 1911 metais Encyclopaedia Britannica miestą paskelbė pasauliniu odos pramonės centru.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Frenkeliui dar pavyko tiekti produkciją Rusijos imperijos armijai, tačiau vėliau gamykla buvo išplėšta ir sunaikinta, dalis įrangos išvežta į Rusiją.

Su tokia lemtimi Chaimas Frenkelis susitaikyti nepajėgė. Išgirdus apie nusiaubtą jo odos dirbinių imperiją, fabrikanto sveikatą pakirto priepuolis, po kurio jis taip ir nebeatsigavo.

Ch. Frenkelis mirė 1920 m. Vokietijoje.

Address

Vilnius

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Famous Litvaks // Žymūs litvakai posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Share