Lietuvių kalbos institutas

Lietuvių kalbos institutas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, turintis ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Instituto veiklos tikslai:

1. rengti mokslines konferencijas,
7.

atlikti mokslinius lietuvių kalbos istorijos ir tarmių, leksikos ir leksikografijos, terminologijos, gramatikos, onomastikos, kalbos kultūros ir sociolingvistikos tyrimus;
2. ugdyti ir puoselėti valstybinę lietuvių kalbą: spręsti kalbos norminimo klausimus, teikti kalbos konsultacijas,
3. dalyvauti formuojant valstybinės lietuvių kalbos tyrimo ir vartojimo strategiją bei taktiką Lietuvoje,
4. reng

ti mokslines ekspedicijas bei išvykas kalbos duomenims rinkti, kaupti lietuvių kalbos išteklius ir sudaryti duomenų bazes, rūpintis jų apsauga, plėtimu ir naudojimu,
5. kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti aukščiausios kvalifikacijos filologijos krypties mokslininkus,
6. rūpintis lietuvių kalbos ir jos mokslo tyrimų rezultatų sklaida visuomenėje. Lietuvių kalbos instituto moksliniai padaliniai:
1. Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras,
2. Bendrinės kalbos tyrimų centras,
3. Geolingvistikos centras,
4. Raštijos paveldo tyrimų centras,
5. Terminologijos tyrimų centras.

✨Vakar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje jau penkioliktą kartą vyko Metų paskaita lituanistams – Lietuvoje ir užs...
30/12/2025

✨Vakar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje jau penkioliktą kartą vyko Metų paskaita lituanistams – Lietuvoje ir užsienyje dirbantiems mokytojams ir dėstytojams.

Šių metų paskaita „Lietuvių kalba šiapus ir anapus viešosios komunikacijos“ 2025-uosius užbaigė Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė.

Kaip skiriamąjį pastarųjų metų bruožą išskyrusi ribų tarp asmeninės ir viešosios komunikacijos iš(si)trynimą, ji pabrėžė tvarios lietuvių kalbos poreikį. Aptarė svarbiausius intensyvų kalbos kismą lemiančius veiksnius: demografinę regionų situaciją, vietinės lietuvių kalbos (ir kitų kalbų) padėtį regionuose, gyventojų emigraciją ir imigraciją, kalbines vietinių gyventojų nuostatas bei kitus Lietuvos šviesuomenei aktualius klausimus.

Ir prelegentė, ir paskaitos dalyviai sutarė: siekiant, kad lietuvių kalba išlaikytų valstybinės kalbos statusą, 2026-aisiais reikia ne tik naujo valstybinės kalbos įstatymo, bet ir naujos ilgalaikės valstybinės kalbos politikos strategijos.

Nuorodą į paskaitos įrašą rasite pirmame komentare👇

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

📚Tik ką pasirodė mokslinis Pilypo Ruigio žodyno „Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon“ leidimas. Tai pi...
30/12/2025

📚Tik ką pasirodė mokslinis Pilypo Ruigio žodyno „Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon“ leidimas. Tai pirmasis Prūsijos Lietuvoje išėjęs lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas (Karaliaučius, 1747). Mokslinis jo leidimas publikuojamas irgi pirmą kartą.

Šį leidimą rengė Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. (HP) Ona Aleknavičienė ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė dr. Vilma Zubaitienė, išleido Vilniaus universiteto leidykla. Visas rengimo ir leidybos procesas liudija ilgametį bendradarbiavimą ir jo rezultatą – fundamentinio XVIII a. lituanistikos šaltinio publikaciją.

Leidimas išėjo šiemet minint 350-ąsias Pilypo Ruigio (1675–1749) metines. Jis trijų tomų:

🟤I tomas: faksimilė;
🟤II tomas: Vilmos Zubaitienės studija „Pilypo Ruigio „Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon“ – pirmasis Prūsijos Lietuvoje išleistas lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas“ ir kritinis leidimas;
🟤III tomas: Onos Aleknavičienės studija „Pilypo Ruigio žodyno „Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon“ (1747) lietuvių kalbos ypatybės“ ir morfologiškai anotuotas lietuviškų žodžių indeksas.

Šis žodynas svarbus kalbos istorikams, leksikologams, leksikografams, dialektologams, bet savo srities informacijos randa ir knygotyrininkai, mitologai, religijotyrininkai. Tai Šviečiamojo amžiaus kūrinys, todėl jame yra duomenų ir etnografijos, piniginių vienetų, mokesčių istorijos, žemės ūkio, botanikos, medicinos, farmacijos raidos bei kitiems tyrėjams.

VU Filologijos fakultetas
Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press

📸Karinos Kropaitės nuotr.

🎄Konkursas KNYGA NUO MOKSLININKO #4🎁📚Vienas dalyvis, teisingai atsakęs į mokslininko pateiktą klausimą, galės laimėti p...
30/12/2025

🎄Konkursas KNYGA NUO MOKSLININKO #4

🎁📚Vienas dalyvis, teisingai atsakęs į mokslininko pateiktą klausimą, galės laimėti pasirinktą Lietuvių kalbos instituto knygą! Leidinį galėsite išsirinkti iš šio sąrašo:https://lki.lt/wp-content/uploads/2025/12/Nuolaidos-Kaledinei-prekybai-2025-2026.pdf

Jums tereikia atsakyti į klausimą komentaruose ir kitą dieną pasitikrinti, ar esate vienas laimingųjų, teisingai atsakiusių į klausimą. Teisingas atsakymas yra tik vienas. Laimėtojas burtų būdu bus išrinktas iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Netrukus išleisime doc. dr. Aldono Pupkio monografiją „Lietuvių kalbos draugija: bendrinės kalbos tobulinimas ir ugdymas XX a. 4-ame dešimtmetyje“. Ta proga mokslininkas klausia:

❓Kas buvo pirmasis Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas?

A. Juozas Keliuotis,
B. Pranas Skardžius,
C. Adomas Jakštas.

Kviečiame dalyvauti!

📸Tomo Vinicko nuotr.

🎄Tęsiame konkursą KNYGA NUO MOKSLININKO #3️⃣🎁📚Vienas dalyvis, teisingai atsakęs į mokslininko pateiktą klausimą, galės ...
29/12/2025

🎄Tęsiame konkursą KNYGA NUO MOKSLININKO #3️⃣

🎁📚Vienas dalyvis, teisingai atsakęs į mokslininko pateiktą klausimą, galės laimėti pasirinktą Lietuvių kalbos instituto knygą! Leidinį galėsite išsirinkti iš šio sąrašo:https://lki.lt/wp-content/uploads/2025/12/Nuolaidos-Kaledinei-prekybai-2025-2026.pdf

Jums tereikia atsakyti į klausimą komentaruose ir kitą dieną pasitikrinti, ar esate vienas laimingųjų, teisingai atsakiusių į klausimą. Teisingas atsakymas yra tik vienas. Laimėtojas burtų būdu bus išrinktas iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Geolingvistikos centro vyriausioji mokslo darbuotoja, e. mokslo studijos „Pietų aukštaičių skolintinė statybos leksika XX a. – XXI a. šaltiniuose“ autorė dr. Asta Leskauskaitė klausia:

❓Ką reiškia lietuvių kalbos tarmėse vartojamas skolinys „katukas“?

A. Užtvarą, sandėlį tvarte pašarams ar pakinktams sudėti,
B. Vištidę,
C. Pakrosnį,
D. Teisingi visi atsakymai.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

📸Karinos Kropaitės nuotr.

❄️Lietuvių kalbos instituto vardu sveikina direktorius dr. Darius Ivoška. Atviruko dailininkė Inga Mrazauskė.
23/12/2025

❄️Lietuvių kalbos instituto vardu sveikina direktorius dr. Darius Ivoška.

Atviruko dailininkė Inga Mrazauskė.

📗Džiugiai pranešame, kad jau pasirodė elektroninis 93-iasis mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica“, tyrinėjančio l...
23/12/2025

📗Džiugiai pranešame, kad jau pasirodė elektroninis 93-iasis mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica“, tyrinėjančio lietuvių ir baltų kalbotyrą, numeris!

„Šiandien kalbotyros mokslu besidominčiam skaitytojui perduodamas 93-iasis tarptautinio mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica“ tomas. Tai antrasis 2025 metais pasirodantis Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro leidžiamas mokslo straipsnių rinkinys, į kurį šįkart pateko šeši lietuvių ir keturi užsienio mokslininkų darbai bei viena įžvalga. Lietuvos kalbininkai pristato lietuvių kalbos tyrimų aktualijas: nagrinėja vietovardžių perkėlimo reiškinį, net dviejuose straipsniuose atkreipia dėmesį į kalbos modalumą, kryptingai tęsdami lietuvių raštijos paveldo tyrimus, gilinasi į vieno šaltinio lietuvių kalba atitiktį lenkiškajam originalui, nagrinėja Pilypo Ruigio giesmių recepciją, domisi psichiatrijos terminijos formavimosi ištakomis Lietuvoje. Džiugu, kad užsienio mokslininkų darbuose nagrinėjamos kitų kalbų ir lietuvių kalbos sąsajos: autoriui iš Ukrainos rūpi lingvokultūrinės paralelės ir etimologiniai skirtumai ukrainiečių bei lietuvių kalbų leksikoje, o iškilus vokiečių germanistas ir medievistas, stebėdamas veiksmažodinės polimorfijos redukciją bei keldamas „atvirkštinės“ etimologijos klausimą, tyrimui pasitelkia ir lietuviškus atitikmenis. Latvijos onomastės konstatuoja latvių asmenvardyno pokyčius, pastebėtus rengiant latvių asmenvardžių žodyną, o lenkų kalbininkei rūpi aptarti „sapno, miego“ koncepto leksinį reprezentavimą „Senosios lenkų kalbos sąvokų žodyne“. Įžvalgų skiltyje skaitytojams siūloma susipažinti su Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovės prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės straipsniu, parengtu 2025 m. birželio 27 d. Lietuvos kultūros kongrese, skirtame 100-osioms Lietuvos kultūros kongreso ir 150-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinėms, skaityto pranešimo pagrindu. Jis turėtų paskatinti susimąstyti apie lietuvių tapatybę dinamiškame XXI amžiuje. Žurnalo redakcija maloniai kviečia skaityti“, – teigia vyriausiasis redaktorius dr. Darius Ivoška.

Nuorodą į naują žurnalo numerį rasite pirmame komentare👇

🎄Konkursas KNYGA NUO MOKSLININKO #2️⃣🎁📚Vienas dalyvis, teisingai atsakęs į mokslininko pateiktą klausimą, galės laimėti...
23/12/2025

🎄Konkursas KNYGA NUO MOKSLININKO #2️⃣

🎁📚Vienas dalyvis, teisingai atsakęs į mokslininko pateiktą klausimą, galės laimėti pasirinktą Lietuvių kalbos instituto knygą! Leidinį galėsite išsirinkti iš šio sąrašo:https://lki.lt/wp-content/uploads/2025/12/Nuolaidos-Kaledinei-prekybai-2025-2026.pdf

Jums tereikia atsakyti į klausimą komentaruose ir kitą dieną pasitikrinti, ar esate vienas laimingųjų, teisingai atsakiusių į klausimą. Teisingas atsakymas yra tik vienas. Laimėtojas burtų būdu bus išrinktas iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Greitai pasirodys Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos doc. dr. Rasuolės Vladarskienės parengtos Kazio Ulvydo kalbos valandėlės. Kalbininkas Kazys Ulvydas XX a. antrojoje pusėje garsėjo kaip neprilygstamas taisyklingos lietuvių kalbos populiarintojas per radiją. Informaciniuose šaltiniuose rašoma, kad kalbos valandėles per radiją jis vedė 1957–1984 metais. Iš tiesų, 1957 m. per Lietuvos radiją pradėtos transliuoti kalbos valandėlės dar neturėjo nei pastovaus vedėjo, nei pastovaus transliacijos laiko.

❓Nuo kurių metų Kazio Ulvydo vedamos kalbos valandėlės per radiją pradėtos transliuoti kas savaitę?

A. Nuo 1959 metų,
B. Nuo 1960 metų,
C. Nuo 1962 metų.

Nepraleiskite progos dalyvauti konkurse ir laimėti išskirtinių Instituto leidinių!

📸Alekso Jauniaus nuotr.

#1️⃣🥳🎄Artėjant didžiosioms metų šventėms, Lietuvių kalbos institutas skelbia konkursą KNYGA NUO MOKSLININKO.🎁📚Vienas ...
22/12/2025

#1️⃣

🥳🎄Artėjant didžiosioms metų šventėms, Lietuvių kalbos institutas skelbia konkursą KNYGA NUO MOKSLININKO.

🎁📚Vienas dalyvis, teisingai atsakęs į mokslininko pateiktą klausimą, galės laimėti pasirinktą Lietuvių kalbos instituto knygą! Leidinį galėsite išsirinkti iš šio sąrašo:https://lki.lt/wp-content/uploads/2025/12/Nuolaidos-Kaledinei-prekybai-2025-2026.pdf

Jums tereikia atsakyti į klausimą komentaruose ir kitą dieną pasitikrinti, ar esate vienas laimingųjų, teisingai atsakiusių į klausimą. Teisingas atsakymas yra tik vienas. Laimėtojas burtų būdu bus išrinktas iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė-Davidavičienė, neseniai išleidusi e. mokslo studiją „Pagrindiniai stilistiškai žymėtų daiktavardžių naujadaros bruožai“, klausia:

❓Kuriuo darybos būdu daugiausia pasidaroma emociškai nuspalvintų (maloninių, ironiškųjų, menkinamųjų ir pan.) naujadarų?

A. Dūrybos,
B. Priešdėlinės darybos,
C. Priesaginės darybos.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

📸Irmanto Gelūno nuotr.

21/12/2025

❄☀️Gruodžio 21 d. – Žiemos saulėgrįža

Tai trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis. Nuo šios akimirkos dienos pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta.

„Sparčiai trumpėjant dienoms ir retai tepasirodant saulei, žmones apimdavo baimė: esą galinti įsiviešpatauti amžina tamsa. Atsirado tikėjimų, kad taip atsitinka saulei nusilpus kovoje su tamsybių dvasiomis. Žmonės atlikinėjo apeigas, maginius veiksmus, tariamai turinčius padėti saulei sustiprėti. Kai pastebėdavo, kad diena pradeda ilgėti, imdavo švęsti džiaugsmingas saulės sugrįžimo šventes. Viena iš tokių yra laiko atgimimo ir saulės sugrįžimo šventė, kai garbinama saulė, šildanti žemę bei teikianti jai galimybę duoti vaisius. Per šią šventę žemdirbiai atlikdavo religines apeigas su daugybe maginių veiksmų. Tai turėjo suteikti žemei jėgų būsimą vasarą duoti daugiau vaisių, padidinti javų derlingumą, globoti gyvulius ir paties žemdirbio sveikatą. Krikščionybė saulės sugrįžimo laukimo laiką tapatino su Adventu (lot. „adventus“ reiškia atėjimą), o saulės bei laiko atgimimo dievo gimimo šventes – su Kristaus gimimu“ (Pranė Dundulienė, „Lietuvių šventės. Tradicijos, papročiai, apeigos“, Vilnius: LNMMB MELC, 2023, p. 19–20).

Taigi, pasidžiaukime vis išlendančios saulytės spinduliais ir besiruošdami didžiausioms metų šventėms puoselėkime šviesą savo širdyje🩵

✨Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovės, mokslo darbuotojos dr. Anželikos Gaidienės mokslinė v...
21/12/2025

✨Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovės, mokslo darbuotojos dr. Anželikos Gaidienės mokslinė veikla apima lietuvių kalbos vartosenos, semantikos, leksikografijos ir skaitmeninių kalbos išteklių tyrimus. Kartu su bendraautoriais ji rašo ir redaguoja „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“, savo tyrimais aktyviai prisideda prie lietuvių kalbos plėtros informacinėmis technologijomis, daug dėmesio skiria lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos E. KALBA kūrimui ir plėtrai.

Šiomis temomis Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose dr. Anželika Gaidienė paskelbė nemažai publikacijų. Kviečiame susipažinti su mokslininkės darbais!

🔎👉https://lki.lt/be-kategorijos/dr-anzelika-gaidiene/ #1496606886459-78e04a8e-f8f94d7e-d70e9029-597a

📸Karinos Kropaitės nuotr.

✨Lietuvių kalbos instituto Senųjų raštų duomenų bazei – 30 Ta proga kviečiame skaityti interviu su šios bazės kūrėjais ...
19/12/2025

✨Lietuvių kalbos instituto Senųjų raštų duomenų bazei – 30

Ta proga kviečiame skaityti interviu su šios bazės kūrėjais – Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. (HP) Ona Aleknavičiene, vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Mindaugu Šinkūnu ir programuotoju Vytautu Zinkevičiumi. Pašnekovus kalbino viešųjų ryšių koordinatorė Karina Kropaitė.

💬„Skaitmeninti senuosius lietuviškus raštus pradėta 1995 m. Iniciatyvinę lituanistikos šaltinių skaitmeninimo grupę sudarė habil. dr. Saulius Ambrazas, programuotojas Vytautas Zinkevičius ir aš. Tuomet Lietuvių kalbos institute tebuvo keletas kompiuterių, dalijomės vienu iš jų su leidykla pagal griežtą grafiką. Anuomet užsibrėžti keli tikslai (jie tebėra aktualūs ir šiandien): saugoti kalbinę, kultūrinę ir istorinę informaciją skaitmenine forma, publikuoti retus spaudinius ir rankraščius mokslo visuomenei lengvai prieinama forma, skatinti modernius rãšomosios lietuvių kalbos tyrimus ir spartinti lituanistikos plėtrą“, – interviu teigia dr. (HP) Ona Aleknavičienė.

Nuorodą į visą interviu rasite pirmame komentare👇

Address

P. Vileišio Gatvė 5
Vilnius

Opening Hours

Monday 08:30 - 17:30
Tuesday 08:30 - 17:30
Wednesday 08:30 - 17:30
Thursday 08:30 - 17:30
Friday 08:30 - 16:30

Telephone

+37052346621

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Lietuvių kalbos institutas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Organization

Send a message to Lietuvių kalbos institutas:

Shortcuts

Share