Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius

09/06/2026

RKRS fondai pasipildė naujais dokumentais! Sužinokite daugiau 👇

07/06/2026

Su Tėvo diena! ✨

Tai puiki proga prisiminti ir įvertinti tėčių vaidmenį šeimoje ir kasdienybėje. Jų stiprybė, kantrybė ir rūpestis lydi kiekvieną dieną.

Ačiū jiems už išmintį, patarimus ir tylų palaikymą, kai jo labiausiai reikia. Linkime gražios, šiltos ir prasmingos Tėvo dienos.

📷 Nuotrauka iš pedagogo Juozo Stoukaus albumo, saugomo Retų knygų ir rankraščių skyriuje.

05/06/2026

📚 Šią savaitę prasidėjo valstybinių brandos egzaminų sesija. Visiems, kas dar darosi „paruoštukus“, labai praverstų Krokuvos Jogailos universiteto studento Motiejaus iš Sremo (Maciej ze Śremu), 1517 m. klausiusio filosofijos kurso, skirto Aristotelio psichologijai ir gamtos filosofijai, pas Joną Leopolitą (Jan Leopolita, 1482–1532), rašymo įgūdžiai. Praverstų ir konsultacija, kaip perskaityti tokį smulkų šriftą.😄

Egzaminų iššūkiai dideli, bet tikriausiai ne ką mažesnis būtų parašyti įskaitomą 1,5 mm dydžio tekstą... 🤔

📖 Versor J. Questiones librorum de anima magistri Joannis Versoris per magistrum Joannem Glagoviensem ... noviter emendatum. Cracoviae, 1514

04/06/2026

1939 m. birželio 4 d. gimė Vincas Bartusevičius – vienas aktyviausių Vokietijos lietuvių bendruomenės narių, humanitarinių mokslų daktaras, pedagogas.

🤓 V. Bartusevičius dirbo Vokietijos lietuvių bendruomenės reikalų vedėju, leidinio „Informacijos“ redaktoriumi, dėstė visuotinę ir Lietuvos istoriją bei visuomenės mokslus Vasario 16-osios gimnazijoje, buvo šios gimnazijos Kuratorijos reikalų vedėjas. Dar mokytojavo Wittlicho profesinėse mokyklose, buvo istorijos ir visuomenės mokslo mokytojų sąjungos narys, steigėjas ir valdybos narys. Jis taip pat vadovavo Vokietijos lietuvių studentų ateitininkų sąjungai, buvo biuletenio „Ateitin“ redaktorius, Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos aktyvus narys, laikraščio „Jaunimo žodis“ redaktorius. Vinco Bartusevičiaus vardas glaudžiai susijęs ir su Vokietijos lietuvių bendruomene bei Lietuvių kultūros institutu. Daugelį metų jis aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, buvo šios organizacijos tarybos narys, vicepirmininkas.

Visą savo gyvenimą V. Bartusevičius puoselėjo lietuvybę, saugojo ir skleidė Lietuvos kultūrą, jos tradicijas, papročius bei kalbą, stengėsi tai perduoti ateities kartoms.

📚 2024 m. Nacionalinę biblioteką pasiekė gausi dr. Vinco Bartusevičiaus asmeninė biblioteka ir archyvas. Vertingą dovaną bibliotekai, po žymaus išeivijos veikėjo mirties 2020 m., perdavė žmona Ona Bartusevičienė. Archyve – svarbūs Vokietijos lietuvių diasporos mokslinių publikacijų tyrimus lėmę dokumentai, korespondencija, fotografijos.

📷 Šia proga dalijamės įdomia nuotrauka iš šiuo metu tvarkomo V. Bartusevičiaus archyvo.

03/06/2026

📖 XII a. istorikas Saksas Gramatikas (~1150–1220) sukūrė vieną svarbiausių Skandinavijos istorinių veikalų – „Gesta Danorum“, kuriame nuosekliai pasakojama Danijos praeitis nuo mitinių laikų iki viduramžių. Čia susipina legendos, herojiniai pasakojimai ir istoriniai įvykiai, o tarp veikėjų sutinkami tokie garsūs vardai kaip Ragnaras Lodbrokas, Hastingas, Rorikas ar Hakonas.

Šis kūrinys tapo kertiniu Danijos istorinės tapatybės tekstu ir svarbiu šaltiniu visai Europai. Parodoje pristatomas XVII a. leidimas „Historiae Danicae“, kuris buvo papildytas istoriko Stepheno Hanseno Stephanijaus (1599–1650) išsamiais komentarais bei runų akmenų raižiniais.

Švenčiant 35-erius metus nuo Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, renginių ciklo „Metai su Danija“ vieno eksponato parodoje „Danijos istorijos pasakojimai“ kviečiame iš arti pamatyti šį išskirtinį leidinį Nacionalinėje bibliotekoje III a. atrijuje prie Martyno Mažvydo skulptūros birželio 1 d. – birželio 28 d.

03/06/2026

01/06/2026

📖🐎 Šios veterinarijos knygos skaitytojas neapsiribojo vien spausdintu tekstu — tarp puslapių jis paliko rankraštinius papildymus, pataisas, receptus ir praktines pastabas.

Knygoje „Weterynarya popularna. Nauka poznawania i leczenia chorób zwierząt domowych“ (J. N. Kurowski, Varšuva, 1865) aptikome ir įdomių XIX a. įrašų — pavyzdžiui, apie arklių kosulio gydymą, pasirašytų veterinaro Kralovskio vardu ✍️📜.

Tokie radiniai primena, kad knygos ilgą laiką buvo ne statiški objektai, o kasdien naudojami darbo įrankiai. Skaitytojai jas papildydavo savais pastebėjimais, receptais ar praktinėmis žiniomis — tarsi kurdami asmeninę knygos versiją.

🤔 Kokios dar istorijos slepiasi tarp knygos puslapių?
Sužinokite apsilankę parodoje „Inter folia: nematomos knygų istorijos“ Retų knygų ir rankraščių skaitykloje!

29/05/2026

✨ Kviečiame prisijungti prie mūsų šaunaus kolektyvo! ✨

Daugiau informacijos:https://www.lnb.lt/media/public/apie-nb/karjera/vyriausiasis_tyrejas.pdf

26/05/2026

🌿 Gegužė jau visai įsisiūbavo – sužaliavo, sužydėjo, paukščiais sučiulbėjo. Pats laikas prisiminti gegužines – vieną ryškiausių pavasario ir vasaros pradžios tradicijų Lietuvoje.

Gegužinės mūsų krašte paplito XIX a. pabaigoje. Jas rengdavo miestelių ir kaimų jaunimas, susirinkdavęs gamtoje – dažniausiai per Sekmines, švenčiamas septintą savaitę po Velykų. Ši šventė turi ir gilesnes, baltiškas šaknis – ji siejama su beržų garbinimu. Neatsitiktinai gegužinių vietos būdavo puošiamos berželių šakomis.

Tai buvo ne tik pramoga, bet ir svarbi socialinė erdvė. Į gegužines susirinkdavo net keli šimtai jaunuolių iš aplinkinių vietovių. Merginos galėjo atvykti drąsiai – nekviestos, be palydovų, nebijodamos apkalbų. 🎶 Šventė lydima muzikos, šokių, dainų ir žaidimų dažnai tęsdavosi iki pat aušros.

📷 Šį gyvą tradicijos fragmentą liudija ir Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas Onos Vitkauskytės knygyno išleistas atvirukas, kuriame įamžinti gegužinės Raudondvaryje dalyviai (tarp 1919 ir 1925 m.). Tai ne tik akimirka iš praeities, bet ir liudijimas apie bendruomeniškumą, šventės laukimą ir pavasarišką džiaugsmą.

O kaip šiandien – ar pavasaris vis dar kviečia susiburti gamtoje? 🌿