Europos Parlamento biuras Lietuvoje

Europos Parlamento biuras Lietuvoje Lietuvai aktuali informacija apie Europos Parlamento veiklą ir sprendimus.

Migracija yra bendras iššūkis, kuriam reikia bendrų sprendimų.Nuo šiandien įsigalioja ES Migracijos ir prieglobsčio pakt...
12/06/2026

Migracija yra bendras iššūkis, kuriam reikia bendrų sprendimų.

Nuo šiandien įsigalioja ES Migracijos ir prieglobsčio paktas – naujoji ES migracijos ir prieglobsčio sistema.

Migracijos paktas stiprina išorės sienas ir supaprastina procedūras, tačiau jame taip pat nustatomos bendros taisyklės dėl:

🤝 struktūrizuoto bendradarbiavimo su trečiųjų šalių partneriais kilmės, tranzito ir grąžinimo kelių klausimais;
📋 saugių ir teisėtų neteisėtos migracijos alternatyvų;
🛂 koordinuotų grąžinimo mechanizmų, įskaitant grąžinimo centrus šalyse partnerėse;
🧭privalomų solidarumo principų, užtikrinančių teisingą atsakomybės paskirstymą visose ES šalyse.

Europos Parlamentas teikia pirmenybę griežtai priežiūrai ir atskaitomybei visose valstybėse narėse, kad būtų užtikrintas nuoseklus įgyvendinimas, apsaugotos pagrindinės teisės, išlaikytas skaidrumas išorės partnerystėse, o esant pažeidimams šalys būtų patrauktos atsakomybėn.

Už derybas dėl būsimo daugiamečio ES biudžeto 2028-2034 m. atsakingi EP nariai Siegfriedas Mureșanas (Europos liaudies p...
12/06/2026

Už derybas dėl būsimo daugiamečio ES biudžeto 2028-2034 m. atsakingi EP nariai Siegfriedas Mureșanas (Europos liaudies partija, Rumunija) ir Carla Tavares (Socialistai ir demokratai, Portugalija) neigiamai įvertino ES Tarybos parengtą savo poziciją dėl biudžeto, kurioje siūlomas 2 proc. mažesnis iždas už pirminį Komisijos variantą. Jų teigimu, tai kelia rimtų abejonių dėl ES gebėjimo įvykdyti savo įsipareigojimus ir reaguoti į europiečiams kylančius iššūkius.

„Tarybos pasiūlymas tiesiog neatitinka šiandienos realijų. (...) Dar labiau sumažinus ES biudžetą, ūkininkams, regionams ir piliečiams siunčiama žinia, kad apsirūpinimas maistu, sanglauda, sienų valdymas ir parama vietos bendruomenėms nėra svarbu, nepaisant iškilusių iššūkių“, – teigia. S. Mureșanas.

Jo teigimu, Parlamentas pakartoja, kad siekiant užtikrinti pakankamą ES finansavimą, būtina įvesti naujus nuosavus biudžeto išteklius.

„Parlamentas tvirtina, kad ES privalo savo pasaulinius siekius suderinti su tinkamais ištekliais – remti Ukrainą ir kitus partnerius, ginti žmogaus teises ir demokratiją, įsipareigoti teikti humanitarinę pagalbą ir ginti savo partnerių teritorinį vientisumą vis pavojingesniame pasaulyje. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje biudžeto mažinimas pasiųstų klaidingą žinią tiems, kurie tikisi, kad mes laikysimės ES vertybių ir stiprinsime daugiašališkumą“, – pabrėžia C. Tavares.

Daugiamečio ES biudžeto priėmimui būtinas Europos Parlamento pritarimas. EP savo derybinėje pozicijoje siūlo 10 proc. didesnį biudžetą už Komisijos pasiūlymą.

Europos Parlamento naujienos:

◾EP ir ES Taryba pasiekė susitarimą dėl pasiūlymų, skirtų paspartinti investicijas į gynybą ir pagerinti ES reagavimą į saugumo iššūkius. Sutarta, kad leidimai gynybos projektams turėtų būti išduoti per 42 darbo dienas, išskirtiniais atvejais – iki 102 d.d. Sutarta supaprastinti viešuosius pirkimus gynybos srityje, taip pat Europos gynybos fondo įgyvendinimą.

◾Abi institucijos sutarė dėl kito „Omnibus“ paketo dalies, skirto siekti paprastesnio smulkaus ir vidutinio verslo reguliavimo. Sutarta dažniau leisti naudoti skaitmeninius formatus informacijai apie gaminius, taip pat supaprastinti bendravimą su valdžios institucijomis. Smulkiam ir vidutiniam verslui galiojančios paprastesnės taisyklės išplėstos ir mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kuriuos dabar apibrėžiamos kaip turinčios mažiau nei 1000 darbuotojų ir mažesnę nei 200 mln. eurų apyvartą.

◾Parlamentas ir ES Taryba sutarė reformuoti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kad būtų išvengta staigaus kainų šuolio vartotojams degalinėse ir už namų šildymą. Sutarta, kad sistemai pradėjus veikti 2028-aisiais, valstybės turės galimybę įsikišti į rinką ir padidinti leidimų skaičių, kai taršos leidimo kaina viršija 45 eurus už toną.

◾Šią savaitę tęsėsi derybos dėl oro keleivių teisių atnaujinimo. Skelbiama, kad ES Tarybai pirmininkaujantis Kipras gavo žalią šviesą tęsti derybas ir pateikė naujus pasiūlymus, kuriuos Parlamento atstovai vertins artimiausiu metu.

◾Briuselyje prie Europos Parlamento jau šeštą kartą pagerbtos sovietų vykdytų masinių trėmimų iš Baltijos šalių aukos. „Žaizda mūsų žemyne niekada iki galo neužsitraukė. Deportuoti žmonės vis dar nešioja randus, kaip ir jų vaikai bei jų vaikų vaikai. Esame jiems skolingi jų vardus. Esame jiems skolingi jų istorijas, papasakotas ir papasakotas dar kartą. Jie (sovietai) bandė ištrinti jų vardus, namus, kalbą, tikėjimą, gyvenimo būdą. Tačiau jiems nepavyko“, – ceremonijoje kalbėjo EP pirmininkė Roberta Metsola.

🇪🇺 Kitos naujienos:

◾Europos Komisija pateikė 2027 m. ES biudžeto projektą – paskutinį šioje daugiametėje perspektyvoje. Siūloma, kad biudžeto įsipareigojimai siektų 199,9 mlrd. eurų, iš jų – 54 mlrd. eurų žemės ūkio politikai, 44 mlrd. – sanglaudai, o 14,5 mlrd. – Europos socialiniam fondui. Pagalbai Ukrainai siūloma skirti 4 mlrd. eurų. Dėl galutinio biudžeto iki metų pabaigos turi sutarti Europos Parlamentas ir ES Taryba.

◾ES Taryba patvirtino savo derybinę poziciją dėl Europos verslo piniginės. Įmonės, naudojančios šį įrankį, galės skaitmeniniu būdu patikrinti kitų asmenų tapatybę ir įrodyti savo tapatybę, akimirksniu kurti, saugoti ir dalytis patikimais dokumentais, įskaitant patikrintas licencijas, leidimus ir sertifikatus, elektroniniu būdu pasirašyti ir atlikti daugelį kitų veiksmų. Europos Parlamentas kol kas dar nepatvirtino savo pozicijos šiuo klausimu.

◾Europos Centrinio Banko valdančioji taryba padidino palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 2,25 proc. Toks sprendimas priimtas dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir dėl to išaugusios infliacijos euro zonoje.

◾Europos Komisija pristatė 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Siūloma sustabdyti Rusijos naftos kainų ribos koregavimo mechanizmą iki kitų metų sausio, taip pat įtraukti dar 30 laivų, kurie padeda veikti Rusijos šešėliniam laivynui bei apriboti suskystintų gamtinių dujų vežėjų pardavimą Rusijai. Pakete taip pat įtrauktas sandorių draudimas dar 31 Rusijos bankui bei 20 trečiųjų šalių bankų ar finansinių paslaugų teikėjų, kurie padeda Rusijai apeiti sankcijas. Siūloma drausti buvusiems Rusijos kareiviams atvykti į ES teritoriją. Tikslinės sankcijos numatytos dar 170 asmenų ir subjektų.

◾Europos Komisija patvirtino 884 mln. eurų vertės Lietuvos socialinį klimato planą, skirtą padėti pažeidžiamiems namų ūkiams ir mažosioms įmonėms pereiti prie švarios energijos

◾Beveik 41 tūkst. 18 metų amžiaus jaunuolių (gimusių nuo 2007 m. birželio 1 d. iki atiteks 2008 m. birželio 30 d.) atiteks nemokami kelionės bilietai traukiniais po Europą. Tarp jų – 257 lietuviai. Iš viso Europos Komisija sulaukė daugiau nei 220 tūkst. paraiškų.

📈Statistika:

Pernai nedarbo lygis (tarp 15-74 m. amžiaus žmonių) ES siekė 6 proc., rodo naujausi Eurostato duomenys. Daugiausia žmonių darbo neturėjo Ispanijoje (10,5 proc.), Suomijoje (9,7 proc.) ir Graikijoje (8,9 proc.). Mažiausia bedarbystė – Čekijoje (2,8 proc.), Maltoje ir Lenkijoje (3,1 proc.). Lietuvoje šis rodiklis viršijo ES vidurkį ir siekė 6,9 proc.

📰Žiniasklaidos akiratyje:

Vasaros ir žiemos laiko keitimo atsisakymas bus vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų, sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. Apie tai skelbia Lrt.lt: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2955274/taminskas-laiko-keitimo-atsisakymas-vienas-lietuvos-prioritetu-pirmininkaujant-es?srsltid=AfmBOoq5MDJtRJOrO6jHGv_hQByuz62iog1PI4mZi64P9euRItk91XkE

📆 Kitą savaitę:

Strasbūre vyks Europos Parlamento plenarinė sesija. Tarp svarbiausių darbotvarkės punktų – balsavimai dėl ES ir JAV prekybos susitarimo, migrantų grąžinimo taisyklių, naujų genomikos metodų taikymo augalams.

Lietuva – viena aktyviausių MEPA bendruomenių Europoje! 🇱🇹 🇪🇺MEPA (Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės) – tai viso...
11/06/2026

Lietuva – viena aktyviausių MEPA bendruomenių Europoje! 🇱🇹 🇪🇺

MEPA (Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės) – tai visoje ES veikiantis tinklas, kuriame moksleiviai per praktiką, debatus, simuliacijas ir kitas veiklas mokosi suprasti Europos Sąjungos institucijas ir pajausti, ką demokratijai reiškia jų balsas.

Per veiklos dešimtmetį Lietuvos MEPA išaugo į vieną stipriausių ir aktyviausių ambasadorių tinklų žemyne. Šiek tiek iškalbingos statistikos:

🔹 2025-2026 m. programoje registruotos net 102 Lietuvos mokyklos. Tai sudaro apie 5 proc. viso Europos MEPA tinklo, kuris iš viso jungia apie 2 tūkst. mokyklų.
🔹 17 mokyklų šiemet prie programos prisijungė pirmą kartą.
🔹 18 mokyklų MEPA veiklose dalyvauja nuo pat programos pradžios Lietuvoje.
🔹 Iš viso per dešimtmetį veiklose jau dalyvavo 227 Lietuvos mokyklos, o 177 iš jų bent kartą buvo sertifikuotos.

Toks tankus ambasadorių tinklas kuria apčiuopiamą pokytį visos šalies mastu. Nuo Zarasų iki Klaipėdos formuojasi drąsi ir pilietiška karta. Šie jauni žmonės geba argumentuotai diskutuoti, atpažinti dezinformaciją ir puikiai suvokia savo įtaką Europos procesams.

Vakar, birželio 9 d. Briuselyje, priešais Europos Parlamentą esančioje esplanadoje „Solidarność 1980“ pagerbtos sovietų ...
10/06/2026

Vakar, birželio 9 d. Briuselyje, priešais Europos Parlamentą esančioje esplanadoje „Solidarność 1980“ pagerbtos sovietų vykdytų masinių trėmimų aukos.

Šiemet sukanka 85 metai nuo masinių trėmimų ir politinių represijų, kurias sovietai vykdė nuo 1941 m. birželio 14 d., pradžios.

„Įsivaizduokite, kad gaunate penkias minutes. Penkias minutes susipakuoti gyvenimą, susirinkti rūbus ir maistą, kurį galite panešti, ir esate išvaryti iš savo namų. Sąmoningas bandymas ištrinti visus jūsų egzistavimo pėdsakus. Toks buvo daugiau nei trijų milijonų žmonių, kuriuos sovietai ištrėmė iš savo tėvynių ir išsiuntė už tūkstančius kilometrų į rytus, į Sibirą ir Vidurinę Aziją, likimas.

Žaizda mūsų žemyne niekada iki galo neužsitraukė. Deportuoti žmonės vis dar nešioja randus, kaip ir jų vaikai bei jų vaikų vaikai.

Esame jiems skolingi jų vardus. Esame jiems skolingi jų istorijas, papasakotas ir papasakotas dar kartą. Jie (sovietai) bandė ištrinti jų vardus, namus, kalbą, tikėjimą, gyvenimo būdą. Tačiau jiems nepavyko.

Taigi čia, kartu, pagerbiame šiuos žmones. Susigrąžiname jų atminimą ir iškeliame jį į šviesą. Nes čia, Europos širdyje, jų atminimas saugus su mumis.” – ceremonijos atidarymo metu sake EP pirmininkė Roberta Metsola, kuri ir pradėjo tremtinių vardų skaitymą.

Masinių deportacijų aukų vardus taip pat skaitė ES gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius, Europos Parlamento nariai iš Lietuvos Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija), Vytenis Povilas Andriukaitis (Socialistai ir demokratai), Aurelijus Veryga (Europos konservatoriai ir reformuotojai), Dainius Žalimas („Atnaujinkime Europą“) ir kitų ES valstybių, Lietuvos nuolatinis atstovas ES ambasadorius Nerijus Aleksiejūnas ir kiti renginio svečiai.

Europos Parlamente šis renginys vyksta šeštąjį kartą ir prisideda prie Baltijos šalių tradicijos garsiai skaityti deportuotųjų vardus, 2021 m. trėmimų minėjimą ir aukų vardų skaitymus inicijavo EP narė Rasa Juknevičienė. Trečiaisiais metais ši europarlamentarės iniciatyva tapo tradiciniu Europos Parlamento renginiu.

  mokyklos į vasaros atostogas išeina su trenksmu. Paskutinis mokslo metų mėnuo tiek mokyklų erdvėse, tiek  socialiniuos...
09/06/2026

mokyklos į vasaros atostogas išeina su trenksmu. Paskutinis mokslo metų mėnuo tiek mokyklų erdvėse, tiek socialiniuose tinkluose buvo labai aktyvus. Gegužę jaunieji ambasadoriai ne tik minėjo Europos dieną – jie taip pat nėrė į orientacines varžybas, Europos Parlamento simuliacijas, debatus ir protmūšius.

Štai kaip atrodė intensyvus ir iniciatyvų kupinas gegužės mėnuo MEPA mokyklose:

✈️ Europos atradimai ir kelionės. Vilniaus Salininkų ir Mažeikių Gabijos gimnazijų komandos krovėsi lagaminus į Strasbūrą – „Euroscola“ renginyje Europos Parlamente moksleiviai su bendraamžiais iš kitų ES šalių diskutavo apie tvarumą ir dezinformaciją. Radviliškio Lizdeikos gimnazija surengė tarptautinę savaitę ir priėmė svečius iš Belgijos, Bulgarijos bei Italijos. Kauno „Saulės“ gimnazijos mokytojai sėmėsi patirties Islandijoje, o Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija surengė projektų mugę ir dalijosi Erasmus+ įspūdžiais.

🎤 Atviri pokalbiai ir nepatogūs klausimai. Zarasų „Ąžuolo“ ir Jonavos Senamiesčio gimnazijose lankėsi svečiai iš Užsienio reikalų ministerijos bei Vyriausybės, tad moksleiviai iš pirmų lūpų daugiau sužinojo apie diplomatų kasdienybę. Vilniaus Salininkų gimnazistai skaidrumo ir korupcijos klausimus narpliojo su STT agentu, o Juodupės gimnazijoje užvirė aštri diskusija su politikais apie socialinių tinklų poveikį psichikos sveikatai.

🚀 Iniciatyva moksleivių rankose. Jaunieji ambasadoriai drąsiai ėmėsi lyderystės. Jonavos Senamiesčio gimnazijoje pilietiškumo pamokas bendraamžiams vedė jaunesnysis MEPA ambasadorius, o Alytaus Jotvingių gimnazijos pirmokai priėmė iššūkį debatuoti apie narystės ES naudą. Žinios buvo tikrinamos ir konkursuose: Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija nuskynė pergalę respublikiniame „Europrote“, o „Santaros“ gimnazijos bei Menų ir dizaino mokymo centro atstovai suko galvas interaktyviuose žaidimuose. Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos mokiniai dalijosi pranešimais apie Lietuvą garsinančius žmones, o Vilniaus Pilaitės gimnazijos komanda spėjo ne tik apžvelgti metų rezultatus, bet ir išlydėti abiturientus.

2026 m. birželio 9 d. 13.00-15.00 val. Briuselyje, priešais Europos Parlamentą esančioje esplanadoje „Solidarność 1980“,...
08/06/2026

2026 m. birželio 9 d. 13.00-15.00 val. Briuselyje, priešais Europos Parlamentą esančioje esplanadoje „Solidarność 1980“, vyks sovietų vykdytų masinių trėmimų minėjimas.

Šeštą kartą vyksiančio renginio metu bus pagerbtos sovietinių nusikaltimų aukos, garsiai perskaitant sovietų režimo prievarta deportuotų asmenų vardus ir pavardes.

Po atidarymo ceremonijos vardų skaitymą pradės Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Skaitymą tęs Europos Parlamento nariai, kviestiniai svečiai, užsiregistravę dalyviai ir lankytojai.

Daugiau informacijos ir registracija į renginį: https://fb.me/e/3z9bXCCjS

„Užtikrinti, kad žmonės galėtų laisvai naudotis grynaisiais pinigais, yra mūsų, kaip Europos Centrinio Banko, darbo pagr...
05/06/2026

„Užtikrinti, kad žmonės galėtų laisvai naudotis grynaisiais pinigais, yra mūsų, kaip Europos Centrinio Banko, darbo pagrindas. Grynieji eurai ir skaitmeninis euras yra tie patys pinigai. Jiems tiesiog bus naudojamos skirtingos technologijos“, – Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos posėdyje šią savaitę kalbėjo Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narys Piero Cipollone.

Posėdis surengtas likus kelioms savaitėms iki planuojamo komiteto balsavimo dėl EP pozicijos derybose dėl skaitmeninio euro. Atsakydamas į kai kurių EP narių nuogąstavimą, kad skaitmeninis euras paspartins grynųjų išnykimą, ECB atstovas tikino, kad projektas, priešingai, užtikrins skirtingų pinigų formų egzistavimą.

Europos Parlamento naujienos:

◾Europos Parlamentas ir ES Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl migrantų grąžinimo taisyklių. Sutarta, kad nurodymą palikti ES teritoriją gavę trečiųjų šalių piliečiai privalės bendradarbiauti su valdžios institucijomis, o priešingu atveju jie galės būti sulaikyti iki 24 mėnesių laikotarpiui ar gali būti taikomos kitos priemonės, tokios kaip elektroninės stebėjimas, išmokų ir pašalpų mažinimas, paskatų grįžti į gimtinę netekimas. Išimtys numatytos nelydimiems nepilnamečiams ir šeimoms su vaikais. Institucijos taip pat sutarė, kad ES narės galės kitose valstybėse, kurios gerbia žmogaus teises ir tarptautinę teisę, steigti grąžinimo centrus.

◾Šią savaitę vykusiuose derybų dėl oro keleivių teisių reformos posėdžiuose ES Tarybai ir Europos Parlamentui nepavyko surasti kompromiso. Žiniasklaida skelbia, kad iki šiol nepavyko sutarti dėl kompensacijos keleiviams sumos, kai skrydžiai vėluoja arba yra atšaukiami.

◾EP Tarptautinės prekybos komitetas patvirtino susitarimą dėl ES ir JAV muitų sutarties įgyvendinimo.

◾EP Užimtumo ir socialinių reikalų bei Visuomenės sveikatos komitetai balsavo už iniciatyvą, kurioje paragino Europos Komisija imtis veiksmų dėl sveikatos priežiūros specialistų trūkumo. Prognozuojama, kad iki 2030 m. ES truks beveik milijono gydytojų ir slaugytojų. Siūloma jiems gerinti darbo sąlygas, numatyta stipendijas jaunų žmonių pritraukimui į šią sritį, užtikrinti, kad būtų laikomasi ES direktyvos dėl darbo laiko, taip pat diegti dirbtinio intelekto įrankius.

◾EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto posėdyje dalyvavęs Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas patikino, kad ES dujų atsargos saugyklose kitai žiemai yra pakankamos.

◾Specialiame EP komitete Europos demokratijos skydo klausimais buvusi Europos Komisijos narė Vera Jourova pristatė iniciatyvą „Democracy27“, kuria siekiama suburti buvusius politinius lyderius, pilietinės visuomenės atstovus ir ekspertus, ir išsiaiškinti pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis mažėjimo priežastis Europoje. Siekiama galutines išvadas ir pasiūlymus pateikti 2027 m. pradžioje.

◾EP narys Virginijus Sinkevičius pretenduoja tapti Žaliųjų frakcijos Europos Parlamente bendrapirmininku, skelbia žiniasklaida.

🇪🇺 Kitos naujienos:

◾Siekiant stiprinti ES pozicijas puslaidininkių, dirbtinio intelekto (DI), debesijos ir atvirojo kodo srityse, Europos Komisija pateikė Europos skaitmeninio savarankiškumo planą. Pateikti du teisėkūros pasiūlymai (lustų aktas ir debesijos bei DI aktas), atvirojo kodo strategija ir strateginės skaitmenizacijos ir DI naudojimo energetikos srityje veiksmų gairės. Lustų aktu siūloma spartinti leidimų išdavimą, stiprinti bendradarbiavimą su partneriais, kurti puslaidininkių regionų kokybės ženklą. Savo ruožtu debesijos srityje siekiama per 5-7 metus patrigubinti duomenų centrų pajėgumus Europoje.

◾Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar paskelbė apie susitarimą su Ukraina dėl vengrų mažumos teisių. Tai leido Vengrijai nutraukti savo veto dėl Ukrainos derybų dėl narystės ES pradžios.

◾Europos Komisija paskelbė veiksmų planą dėl bandymų su gyvūnais atsisakymo vertinant cheminę produktų saugą. Siūloma bandymus keisti novatoriškais metodais, pavyzdžiui, kompiuteriniais modeliais ir dirbtiniu intelektu, taip pat investuoti į biotechnologijų startuolius. Teisės aktus šioje srityje planuojama peržiūrėti iki 2029 m.

◾ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas griežtai pasmerkė incidentą, kai Rusijos dronas rėžėsi į gyvenamąjį namą Rumunijoje. Anot jos, Rusija prisiima visą atsakomybę už savo eskaluojančio elgesio ir tęsiamų karinių veiksmų pasekmes.

◾Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, paskelbė apie paramos paketą Armėnijai, kuri sudarys 50 mln. eurų finansinės pagalbos, taip pat lengvesnės prekybos sąlygos kai kurioms šalies prekėms, pavyzdžiui, gėlėms.

◾Europos Komisija paskelbė planą, skirtą pasirengti galimiems miškų gaisrams šiemet Europoje. Iš viso šiam tikslui mobilizuoti 22 gaisrų gesinimo lėktuvai ir penki sraigtasparniai, o beveik 800 ugniagesių gelbėtojų iš 14 ES valstybių bus dislokuoti šešiose pietų Europos valstybėse, kuriose rizika yra didžiausia.

◾ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje Liuksemburge aptartas klausimas dėl Ukrainos karo pabėgėlių ateities. Dabartinė apsauga ES valstybėse, kur iš viso yra apie 4,33 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, galioja iki 2027 m. kovą. Daugiausia ukrainiečių pabėgėlių yra Vokietijoje ir Lenkijoje. Lietuva palaiko šios apsaugos pratęsimą pilna apimtimi, kol tęsiasi karas ir nėra sąlygų saugiam grįžimui.

◾Europos Sąjungos literatūros premija šiemet skirta Čekijos rašytojai Dorai Kaprrálovai už kūrinį „Mariboro hipnozė“. Rašytojai atiteko ir 10 tūkst. eurų prizas. Šia premija siekiama atkreipti dėmesį į kylančius Europos literatūros talentus ir skatinti Europos literatūros sklaidą tarpvalstybiniu mastu.

📈Statistika:

Pernai ES buvo apie 6,1 mln. šeimų, kur vienas suaugęs augino vieną ar kelis vaikus. Tai sudaro 12,9 proc. visų namų ūkių su vaikais. Trijose Baltijos šalyse tokių šeimų yra daugiausia visoje Sąjungoje: Estijoje – 40,6 proc., Lietuvoje – 32,7 proc., o Latvijoje – 28,5 proc. Mažiausiai tokių šeimų Slovakijoje (3,1 proc.), Graikijoje (3,8 proc.) ir Slovėnijoje (4,0 proc.).

📰Žiniasklaidos akiratyje:

Būsimojo ES daugiamečio biudžeto derybos dėl „Erasmus+“ programos finansavimo. Daugiau apie tai – 15min.lt straipsnyje. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/rekordinis-erasmus-augimas-lietuvoje-kas-keisis-po-2028-uju-ir-kodel-kalbama-apie-gynybos-igudzius-233-2694126

📆 Kitą savaitę:

Antradienį 13 val. vietos laiku Solidarumo aikštėje prie Europos Parlamento Briuselyje skaitant tremtinių pavardes bus pagerbtas sovietų vykdytų tremčių aukų atminimas. Renginį pradės Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, dalyvaus EP nariai, ambasadų darbuotojai ir diasporos bendruomenių atstovai.

Europos Parlamentas patvirtino paramos nusikaltimų aukoms ES taisyklių reformą, kuri sustiprina aukų teises baudžiamajam...
04/06/2026

Europos Parlamentas patvirtino paramos nusikaltimų aukoms ES taisyklių reformą, kuri sustiprina aukų teises baudžiamajame procese ir padidina jų apsaugą.

Su ES Taryba jau suderintos taisyklės atnaujina šiuo metu taikomus nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartus. Tarp atnaujinimų:

✔ Įsteigiama viena visoje ES veikianti pagalbos aukoms telefono linija 116 006. Pagalbos linija bus nemokama ir prieinama telefonu, interneto svetainėje ir programėlėje tos šalies oficialia ir dar bent viena plačiai suprantama kalba.
✔ Sudaroma galimybė lengviau pranešti apie nusikaltimus internetu, o asmenims, kurių laisvė apribota tam tikrose įstaigose, pavyzdžiui, senelių namuose ar socialinės rūpybos įstaigose, užtikrinama lankstesnė pranešimų apie nusikaltimus sistema.
✔ Palengvinama galimybė nusikaltimų aukoms gauti teisinę konsultaciją, informaciją apie baudžiamąjį procesą ir emocinę paramą teismo patalpose.
✔Aukoms suteikiama teisė į privatumo apsaugą ir į asmens duomenų neatskleidimą nusikaltėliui.
✔ Tikslinė parama turėtų būti prieinama specialiųjų poreikių turinčioms nusikaltimų aukoms, pavydžiui, nukentėjusioms nuo seksualinio smurto nusikaltimų.
✔ Numatomas paramos teikimas visiems aukomis tapusiems vaikams, įskaitant vaikus, kurie patyrė žalą dėl to, kad tapo nusikaltimų liudytojas.

Nusikaltimų aukų taisyklių atnaujinimui pritarė 440, 49 nepritarė, o susilaikė 84 EP nariai. Jų įsigaliojimui dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas. ES valstybės turės dvejus metus pasiruošti šių taisyklių įgyvendinimui.

Europos Parlamentas pritarė derybų su ES Taryba pradžiai dėl transporto priemonių periodinės techninės apžiūros ir patik...
03/06/2026

Europos Parlamentas pritarė derybų su ES Taryba pradžiai dėl transporto priemonių periodinės techninės apžiūros ir patikrinimų kelyje peržiūros.

Naujomis taisyklėmis siekiama atnaujinti jau dešimtmetį galiojančius automobilių techninės apžiūros ir patikrinimo kelyje reikalavimus.

Europos Parlamentas:

🛻 pritaria siūlymui padidinti techninės apžiūros atlikimo prieinamumą ir suteikti galimybę ją atlikti kitoje ES valstybėje nei automobilis yra registruotas;
🛻 nesutinka, kad techninė apžiūra būtų atliekama dažniau ir prieštarauja tam, kad senesniems nei 10 metų amžiaus automobiliams patikra būtų atliekama kasmet (šiuo metu patikra atliekama kas dvejus metus);
🛻 palaiko reikalavimą įpareigoti automobilių servisus ar remonto įmones fiksuoti lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ridą nacionalinėje duomenų bazėje, jei remonto darbai trunka ilgiau nei valandą.
🛻 pritaria siūlymui, kad patikrinimas keliuose būtų išplėstas ir lengvieji automobiliai, mikroautobusai, motociklai, autobusai ir sunkvežimiai būtų tikrinami dėl taršos, pavyzdžiui, diegiant automobilių taršos nuotolinės stebėsenos sistemą.

EP pozicijai ir derybų su ES Taryba pradžiai pritarė 369 EP nariai, 126 nepritarė, o 84 susilaikė.

Pastaraisiais dešimtmečiais padėtis Baltijos jūroje smarkiai pablogėjo. Perteklinė žvejyba, tarša, šylantis jūros vanduo...
02/06/2026

Pastaraisiais dešimtmečiais padėtis Baltijos jūroje smarkiai pablogėjo. Perteklinė žvejyba, tarša, šylantis jūros vanduo, moksliškai nepagrįstas Rusijos žvejybos kvotų nustatymas ir šešėlinio Rusijos laivyno veikla lemia tai, kad šiandien Baltijos jūra išgyvena krizę, o žuvų ištekliai – mažėja.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje ragina Europos Komisiją ir ES valstybes imtis skubių priemonių, tokių kaip:

🐟apsvarstyti galimybę sustabdyti tikslinę kai kurių žuvų rūšių žvejybą;
🐟taikyti mokslu pagrįstas žvejybos kvotas ir peržiūrėti jų paskirstymą;
🐟padėti smulkiesiems pakrantės žvejams;
🐟peržiūrėti daugiametį Baltijos jūros valdymo planą;
🐟veiksmingai naudoti esamas teisines ir valdymo priemones.

Europarlamentarai taip pat pakartojo savo raginimą Komisijai pasiūlyti ES didžiųjų kormoranų populiacijos valdymo planą Baltijos jūros žvejybos ir akvakultūros srityje. EP siūlo pasitelkti prevencines priemones, nuostolių kompensavimą ir finansavimą iš ES ir nacionalinių šaltinių.

Rezoliucijoje taip pat smerkiamas Rusijos neatsakingas ir netausus Baltijos jūros žuvų išteklių naudojimas bei Rusijos šešėlinio laivyno vykdomos operacijos, kuriomis apeinami svarbiausi reguliavimo standartai, todėl didėja naftos išsiliejimo ir kitų pavojų aplinkai rizika.

Rezoliucijai pritarė 337, 178 nepritarė, susilaikė 44 EP nariai.

Address

Gedimino Prospektas 16 (įėjimas Iš Vilniaus Gatvės)
Vilnius
LT-01103

Opening Hours

Monday 08:45 - 18:00
Tuesday 08:45 - 18:00
Wednesday 08:45 - 18:00
Thursday 08:45 - 18:00
Friday 08:45 - 13:45

Telephone

+37052120766

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Europos Parlamento biuras Lietuvoje posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Share