Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

25/05/2026

🌊Baltijos jūros dugnas – ne tik geologinė praeitis. Nuo jo sandaros, nuosėdų būklės ir taršos priklauso šiandienos sprendimai dėl energetikos, infrastruktūros ir jūros ekosistemų apsaugos. Kad sprendimai būtų saugūs, pirmiausia reikia žinoti, kas yra po vandeniu.

Baltijos dugnas saugo ilgą geologinę istoriją. Per pastaruosius 14 tūkst. metų čia keitėsi vandens lygis, krantų padėtis, druskingumas ir dugno reljefas. Kai kur kadaise buvo sausuma ir augo miškai – tai patvirtina priekrantėje aptikti medžių kelmai. 🌳

Dugno tyrimai padeda įvertinti ir šiandienos rizikas:
- nuosėdų taršą,
- galimą nugramzdinto cheminio ginklo poveikį,
- planuojamos infrastruktūros saugumą,
- poveikį ekosistemoms.

🇱🇹 Lietuvai priklausanti Baltijos jūros akvatorija didelė, bet kompleksiniu 1:50 000 mastelio geologiniu kartografavimu iki šiol ištirta tik apie 37,6 proc. jos ploto. Kuo daugiau žinome apie Baltijos dugną, tuo atsakingiau galime planuoti žmogaus veiklą jūroje ir mažinti taršos riziką.
______________________________

Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“

Projekto partneriai: Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentas

Projekto vykdytojas: Aplinkos projektų valdymo agentūra

22/05/2026

Grunto savybes lemia dalelių dydis ir jų pasiskirstymas: kiek jame yra smėlio, žvyro, molio ar smulkesnių frakcijų. Todėl granuliometrinės sudėties nustatymas – vienas iš tyrimų, padedančių įvertinti gruntą inžineriniams ir geotechniniams sprendimams.

🔬 Lietuvos geologijos tarnybos akredituotoje laboratorijoje kasdien atliekame granuliometrinės sudėties tyrimą, parodantį, kokio dydžio dalelės sudaro gruntą ir kaip jos pasiskirsčiusios.
Tyrimus atliekame dviem būdais: klasikiniu sijojimo ir moderniu lazerinės difrakcijos metodu. 🧪

📍 Šių tyrimų rezultatai naudojami projektuojant pastatus, tiesiant kelius ir atliekant sudėtingus geotechninius tyrimus – kad statiniai būtų saugūs ir ilgaamžiai.

20/05/2026

Gavę pranešimą apie oro pavojų, Lietuvos geologijos tarnyboje veikėme pagal situaciją: atidarėme priedangos duris darbuotojams ir gyventojams. Jų atėjo nemažai, todėl pasirūpinome ir vandeniu.

Tokiose situacijose svarbu ne tik žinoti, kur eiti, bet ir nelikti vieniems – ypač tiems, kuriems netikėtas pavojaus signalas kelia didesnį nerimą. Dėkojame kolegoms, kad reagavo ramiai, padėjo kitiems ir pasirūpino, kad priedangoje žmonės jaustųsi saugiau.

O dabar su „Turto banku“ įsivertinsime, ką priedangoje galima patobulinti, kad prireikus ji būtų patogesnė.

Pasirengimas veikia tada, kai žinome, ką daryti, ir nepamirštame vieni kitų.

18/05/2026

Geologijos fondas – ne tik geologams 🗺️

Lietuvos geologijos tarnyboje saugoma daugiau kaip 131 tūkst. geologinių dokumentų – ataskaitų, žemėlapių, brėžinių, gręžinių duomenų, geofizinių tyrimų diagramų, žemėnaudos planų ir kitų tyrimų rezultatų. Informacija apie geologinius tyrimus Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse fonde kaupiama nuo 1945-ųjų.

📌 Šie dokumentai gali būti įdomūs ir tiems, kurie domisi savo kraštu, Lietuvos žemės gelmėmis, senaisiais žemėlapiais, gręžinių duomenimis ar geologinių tyrimų istorija.

Pavyzdžiui, fonde saugomi pirmieji pokario žemėlapiai, ranka braižytos schemos, litologiniai pjūviai ir ekspedicijų nuotraukos.

🔎 Daugiau apie Geologijos fondą ir galimybę užsisakyti dokumentus: https://shorturl.at/T9rpl

13/05/2026

Planuojate įsirengti vandens gręžinį? Pirmiausia įsitikinkite, kad darbus atliks leidimą tirti žemės gelmes turinti įmonė. 💧

Tai svarbu ne tik dėl dokumentų. Tinkamai įrengtas gręžinys padeda apsaugoti vandenį nuo taršos, užtikrina patikimą konstrukciją ir leidžia gręžinį teisėtai įregistruoti. ✅

Leidimo neturinčios įmonės įrengtas gręžinys laikomas neteisėtu. Tokį gręžinį būtina likviduoti, taip pat gali būti skiriama bauda. ⚠️

Prieš sudarydami sutartį patikrinkite, ar pasirinkta įmonė turi Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes. 🔎

Plačiau apie tai, ką svarbu žinoti prieš įsirengiant vandens gręžinį:
https://shorturl.at/iplSF
______________________________

Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“

Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Projekto vykdytojas: Aplinkos projektų valdymo agentūra

12/05/2026

💧 Vandens pralaidumo bandymai: per mažas grunto mėginys gali iškreipti rezultatus. LGT laboratorijos specialistai vis dažniau susiduria su atvejais, kai tyrimui pristatomas per mažas mėginys.

🧪 Kodėl tai svarbu? Bandymo metu speciali celė turi būti visiškai užpildyta gruntu. Jei mėginio nepakanka, rezultatai gali nepakankamai tiksliai atspindėti realias grunto savybes.

📌 Vienam vandens pralaidumo bandymui rekomenduojame pateikti 3–5 kg grunto mėginio.

❗Šis kiekis reikalingas tik vandens pralaidumo tyrimui. Jei iš to paties mėginio norite užsakyti papildomų tyrimų, kiekvienam jų reikės papildomo kiekio.

☎️ Kilus klausimų, skambinkite +370 670 73333 ir pasirinkite 6. LGT specialistai konsultuoja darbo dienomis 8–12 val.

📧 Klausimus galite siųsti ir el. paštu [email protected]

11/05/2026

Vanduo, kurį geriame šiandien, savo kelionę galėjo pradėti prieš tūkstančius ar net milijonus metų 💧

Požeminis vanduo juda labai lėtai – kartais vos po metrą per metus. Keliaudamas per smėlio, molio ir uolienų sluoksnius, jis natūraliai filtruojamas, todėl dažnai yra itin švarus.

Bet dėl tos pačios priežasties tarša požeminiam vandeniui ypač pavojinga. Į gruntą patekę teršalai nebūtinai pasirodo iš karto – jie gali slinkti metų metus, plisti su požeminio vandens tėkme ir išlikti dešimtmečius ar net šimtmečius.

Vienas įspūdingiausių faktų – seniausias Europoje požeminis vanduo aptiktas Lietuvoje 1100 m gylyje. Jo amžius – apie 1 mln. 157 tūkst. metų 🌍
______________________________

Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“

Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Projekto vykdytojas – Aplinkos projektų valdymo agentūra

06/05/2026

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2025-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia išgauta statyboms ir infrastruktūrai reikalingų išteklių – žvyro, smėlio ir dolomito.

📊 Iš viso 2025 m. išgauta apie 20,58 mln. m³ pagrindinių kietųjų naudingųjų iškasenų – apie 15 proc. mažiau nei 2024 m.

🛣️ Dalis išgaunamo žvyro ir smėlio naudojama ir strateginės reikšmės infrastruktūros objektams – „Via Baltica“, „Rail Baltica“ ir magistraliniam keliui Vilnius–Utena.

Daugiau skaitykite čia: https://shorturl.at/Ovxv4

30/04/2026

30/04/2026

Kiek saugus vanduo, kurį geriame? 💧

Lietuvos geologijos tarnybos laboratorijos vedėja Julita Šiuipienė radijo stoties „M-1 Plius“ laidoje kalbėjo apie vandenį – jo kokybę, tyrimus ir tai, kodėl vien iš išvaizdos, kvapo ar skonio ne visada galima spręsti, ar vanduo tinkamas vartoti.

🎧 Pokalbio įrašo galima pasiklausyti čia:
https://shorturl.at/SKMjL