Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

01/06/2026

Piešiniai iš bibliotekos rinkinių Aristavos dvare

Lietuvos etnografijos muziejaus Aristavos dvare eksponuojami Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomi lenkų dailininko Pranciškaus Kostževskio (Franciszek Kostrzewski, 1826–1911) piešiniai parodoje „Vieno paveikslo istorija“ (kuratorė Ina Dringelytė).

Ekspresyvūs, šmaikštūs, pulsuojantys gyvastimi piešiniai papildo paslaptingą vieno paveikslo –„Puota Siesikų dvaro rūmuose“ (1889) – istoriją. Monumentalus tapybos kūrinys etnografijos muziejaus fonduose saugomas nuo 1986 metų. Apie ankstesnius jo savininkus ar įsigijimo aplinkybes kol kas nedaug žinoma. Kelia abejonių ir pavadinimas – „Puota Siesikų dvaro rūmuose“, – nežinoma, kas jį suteikė, nes paveiksle vaizduojami rūmai neturi jokių sąsajų su minimu dvaru. Kaip sako parodos rengėjai, paveikslo kelionė į Lietuvą ir jo pavadinimo kilmė kol kas lieka paslaptimi. Paroda veikia nuo 2026 m. gegužės 27 d.

Su Pranciškaus Kostževskio piešiniais galima susipažinti ir Vrublevskių bibliotekoje Rankraščių skyriuje (F320) ir Retų spaudinių skyriuje saugomu tapybos darbu „Medžiotojas“ bei akvarele „Žvejai“.

📷Rasa Dargužaitė

29/05/2026

Gausėja Bibliotekos lankytojų gretos

Gegužės 28 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje apsilankė būrys garbingų svečių: švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas doc. dr. Rimantas Vaitkus ir grupė ministerijos darbuotojų. Svečius sutiko Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas ir jo pavaduotojai dr. Rima Cicėnienė bei Gintautas Sedleckas. Bibliotekos darbuotojos Erika Kuliešienė ir Violeta Radvilienė svečius supažindino su pasaulio ir Lietuvos raštijos paveldo vertybėmis: dantiraščių kolekcijos eksponatais, XII–XVI a. rankraščiais ir XVI spaudiniais. Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vedėja Edita Keršulytė svečiams parodė naują anoksinį įrenginį ir supažindino su techninėmis jo galimybėmis. Nemažo svečių susidomėjimo sulaukė pradėti remontuoti istoriniai Bibliotekos rūmai. Susitikimo metu buvo aptartos jų įveiklinimo galimybės pabaigus statybos darbus.

📷Vika Petrikaitė

28/05/2026

Vaizdo įraše – pokalbis su menininke Dalia Truskaite

„Man visada labai svarbi erdvė, viskas nuo jos prasideda. Galvoju apie čia patiriamas žmogaus būsenas ir jausenas, kurias kiekvienas išgyvena konkrečioje aplinkoje“, – sako menininkė Dalia Truskaitė. Jos darbai – meno kūriniais virtęs trapus stiklas – atstovavo Lietuvai ir sulaukė aukštų įvertinimų prestižiniuose stiklo meno renginiuose Venecijoje, Diuseldorfe, Tokijuje, Tojamoje. Dalios Truskaitės kūryba išsiskiria subtilumu ir meistrišku ekspozicinės erdvės valdymu. Šviesa ir skaidrumas jos darbuose yra bendraautoriai, o išgrynintos formos kalba apie būties trapumą ir akimirkos svarbą.

Klausėme, kaip Dalia Truskaitė studijoms pasirinko vitražo specialybę, kas buvo jos dėstytojai. Menininkė gimė, augo ir gyvena Vilniuje, jai labai rūpi aplinka, todėl palietėme ir šių dienų miestotvarkos temą, sužinojome, kokie, jos nuomone, pavykę istorinės atminties įamžinimo projektai. Dalia Truskaitė papasakojo, kokiame unikaliame projekte dalyvauja dabar, o ilgametė dailės pedagogės patirtis leido įvardinti šio dalyko ugdymo programos spragas.

Įrašą kviečiame žiūrėti: https://youtu.be/HQOARLKxdr4
Įrašo klausyti: https://open.spotify.com/episode/0jDFQQR7mL3TZjniwtlHBW?si=Pr9q59C9SiiCW6lWCN0KAg

Kalbino Eglė Stasiukaitytė
Filmavo ir montavo Vika Petrikaitė

„Man visada labai svarbi erdvė, viskas nuo jos prasideda. Galvoju apie čia patiriamas žmogaus būsenas ir jausenas, kurias kiekvienas išgyvena konkrečioje apl...

27/05/2026

Vila „Aldona“ Palangoje

Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugoma 1930 m. datuojama nuotrauka, kurioje užfiksuota Palangos vila „Aldona“ (Basanavičiaus g. 24A).

Šios rekreacinės vilos statybą XIX a. pabaigoje užsakė grafas, teisininkas Vladislovas Tiškevičius (1865–1919). Vėliau, 1902 m., vilą perėmė grafo motina – Lietuvos bajorė ir filantropė Sofija Horvataitė-Tiškevičienė (1837–1919), kuri ją išnuomojo pensionatui „Olga“.

Vila „Aldona“ išsiskiria puošniais mediniais pjaustiniais, erdviomis altanomis (stogo terasomis), mansardomis bei gerai suplanuotu plačiu privažiavimu.

1997 m. vila „Aldona“ dėl savo architektūrinių savybių buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Nuo 2017 m. čia veikia populiarus pramogų kompleksas – iliuzijų namas „Eureka“.

***
Palanga. Vila „Aldona“ 1930 Vytauto Didžiojo m. [Palanga]: [s. n.], 1930.

LMAVB RSS Fg1-30

26/05/2026

Juozapui Silvestrui Dovydaičiui – 200

Minime lietuvių rašytojo, vertėjo, didaktinės pedagogikos autoriaus, pedagogo, kunigo, Varnių kunigų seminarijos rektoriaus, blaivybės puoselėtojo Juozapo Silvestro Dovydaičio (1826–1883) 200-ąsias gimimo metines.

J. S. Dovydaitis 1848–1950 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje. 1854 baigęs Sankt Peterburgo dvasinę akademiją (įšventintas kunigu 1854) kunigavo ir mokytojavo Stelmužėje, Panevėžyje. Nuo 1858 m. – vyskupo M. Valančiaus sekretorius, skelbė Blaivybės brolijos įkūrimą.

1860–1863 m. – Žemaičių kunigų seminarijos rektorius. Įtartas, kad rėmė 1863 m. sukilėlius, 1864 m. rusų valdžios suimtas, 1865 m. ištremtas į Sibirą. 1882 m. J. S. Dovydaitis atvyko į Latviją. Kūrė lietuvių didaktinę literatūrą. Parašė apysaką „Šiaulėniškis senelis“ (3 dalys išleistos 1860–1864 m., 4 dalis „Gyvenimas Stepo Raudnosio“ –1895 m., visos dalys –1925 m.; sudarė ir įvadą parašė J. Tumas-Vaižgantas), kurioje vaizdavo valstiečių buitį, propagavo blaivybę. Sukūrė giesmių, išvertė I. Krylovo pasakėčių.

25/05/2026

Padėka Vrublevskių bibliotekai

Gegužės 22 d. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidėjusiame V tarptautiniame kolokviume „Genealogija, heraldika ir veksilologija“ Vrublevskių bibliotekai įteiktas padėkos raštas. Biblioteka yra šių metų renginio partnerė, o direktorius dr. Sigitas Narbutas – vienas mokslinio komiteto narių.

Net iš 24 pasaulio valstybių į istorinę Lietuvos sostinę atvykusių mokslininkų, tarptautinių šios srities organizacijų vadovų, heraldikos dailininkų ir armigerių laukė puikiai parengta dviejų dienų mokslinė ir kultūrinė programa. Paskaitos, diskusijos ir heraldikos paroda buvo skirtos temai „Valstybė ir kilmingosios giminės: politinis, socialinis ir kultūrinis paveldas“, o Vilnius kelioms dienoms tapo genealogijos, heraldikos ir veksilologijos akademiniu centru.
Simboliška, kad renginys vyko autentiškas 16 a. sienas turinčioje Valdovų rūmų erdvėje. Atidarymo ceremonija prasidėjo Lietuvos himnu, tarp tarusių sveikinimo žodį – kolokviumo organizatorius, Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto (GHVI) prezidentas Remigijus Bimba, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė, Valdovų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Tarptautinės genealogijos akademijos (AIG) prezidentė dr. Maria Loredana Pinotti.

Daugiau apie vykusį renginį: https://www.ghvi.lt/naujienos/v-asis-tarptautinis-kolokviumas-genealogija-heraldika-ir-veksilologija

Nuotraukose: padėkos raštas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai ir kolokviumo atidarymo ceremonijos akimirka.

22/05/2026

Tipingoji škicų paišyba

🎨Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomi trys šveicarų piešimo mokytojo, iliustruotojo, vaikų knygų autoriaus bei piešimo ir spalvinimo knygelių leidėjo Viljamo Šnebelio (William Schneebeli,1874–1947) sąsiuviniai iš aštuonių dalių rinkinio „Tipingoji škicų paišyba“, išleisto 1921 m. Šiauliuose. Tai metodinė priemonė, skirta vaikų dailės pamokoms Lietuvos mokyklose.

🖌️V. Šnebelio leidiniai tarpukariu sulaukė pripažinimo bei buvo verčiami į kitas kalbas, taip pat ir lietuvių. Visą rinkinį sudaro šios dalys: „Daiktai“, „Žinduoliai“, „Paukščiai“, „Žiedai ir vaisiai“, „Landšaftų dalykai“, „Landšaftai“, „Figūros ir spalvos“, „Iš pasakų ir padavimų“. Bibliotekoje saugomi 2, 6 ir 7 sąsiuviniai –„Žinduoliai“, „Landšaftai“ ir „Figūros ir spalvos“.

LMAVB RSS LK-20/5782/2,6,7

21/05/2026

100 metų kultūros žurnalui „Pradai ir žygiai“

Prieš 100 metų išleistas kultūrinis žurnalas „Pradai ir žygiai“, prie kurio rengimo prisidėjo literatai Faustas Kirša, Vincas Krėvė-Mickevičius, Balys Sruoga, Petras Vaičiūnas ir režisierius Antanas Sutkus

Pirmasis „Pradų ir žygių“ numeris pasirodė 1926 m. gegužės mėnesį. Žurnalą spausdino „Raidės“ spaustuvė, o puošnų, ornamentuotą viršelį – litografija „Žiedas“. Leidinio dizainą sukūrė meninis redaktorius Juozapas Levinsonas-Benari.

Redaktorius F. Kirša pirmajame numeryje apibrėžė žurnalo tikslą: kelti tautos kultūrą ir kritikuoti neigiamus jos reiškinius. Daug dėmesio „Pradų ir žygių“ žurnalas skyrė kultūros politikai, jame taip pat svarstytas meno ir religijos klausimas, lietuvių kalbos norminimas ir t. t.

1926 m. žurnalas buvo leidžiamas kas mėnesį, išėjo 8 „Pradų ir žygių“ numeriai, iš kurių du buvo dvigubi. 1927 m. žurnalas imtas leisti kas tris mėnesius, pasirodė 2 ketvirtiniai numeriai ir paskutinis dvigubas pusmečio numeris – Nr. 3/4 (11/12).

F. Kirša be atlygio redagavo „Pradų ir žygių“ žurnalą ir rūpinosi jo leidyba, tekstus tvarkė savo bute, o su bendradarbiais susitikdavo Konrado kavinėje. Honorarų autoriai negaudavo. Kiekviename numeryje buvo skelbiamas leidinio rėmėjų sąrašas. 1926 m. jų buvo per 50, antraisiais leidimo metais liko apie 30.

Ekonominė krizė ir ištuštėjęs valstybės iždas privertė visus biudžetininkus susiveržti diržus. F. Kirša Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos prašė skirti 9200 litų 1928 m. planuojamiems keturiems žurnalo numeriams, iš kurių pirmasis būtų buvęs proginis, skirtas valstybės dešimtmečio jubiliejui. Parama nebuvo skirta, žurnalo leidyba nutrūko.

Vrublevskių bibliotekoje saugomi visi 1926–1927 m. išleisti „Pradų ir žygių“ numeriai. Biblioteka taip pat turi rankraštinių dokumentų, susijusių su aptariamu leidiniu. Tai – žurnalo redaktorius F. Kiršos laiškai švietimo ministrui (1926-11-02) ir Knygų leidimo komisijai (1928-03-06) dėl pašalpų (F96-297). Taip pat saugomi du kalbininko Jono Jablonskio rankraščiai su „Pradų ir žygių“ kalbos klaidų sąrašais (F99-128, 129).

Plačiau skaitykite Jolantos Berniūnienės parengtame pranešime:
https://www.mab.lt/100-metu-kulturos-zurnalui-pradai-ir-zygiai/

20/05/2026

Naujos knygos

Daugiau apie naujas knygas:
https://www.mab.lt/istekliai/nauji-leidiniai/

Naujo vartotojo registracija:
https://www.mab.lt/apsilankyk/vartotojo-registracija/

19/05/2026

Dviejų dalių vaizdo paskaita „Vitebsko vietininkai ir vaivados XIV a. antroje pusėje – 1564 m.“

Kviečiame pasiklausyti dviejų dalių dr. Andriaus Jurkevičiaus paskaitos „Vitebsko vietininkai ir vaivados XIV a. antroje pusėje – 1564 m.“

Vitebskas dabar yra vienas didžiausių Baltarusijos miestų. Viduramžiais ir Naujaisiais laikais jis buvo vienas svarbiausių administracinių centrų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šiaurės rytinėje dalyje, tuo pačiu ir atskiro Lietuvos regiono – Vitebsko žemės – centras.

Pirmoje paskaitos dalyje lektorius aptaria svarbiausių pasaulietinių Vitebsko pareigūnų – vietininkų ir vaivadų – atsiradimo aplinkybes bei funkcijas XIV amžiaus – 1564 m. laikotarpiu. Antroje paskaitoje analizuoja minėtų pareigūnų skyrimo tvarką ir karjeros ypatybes. XIV a. antroji pusė ženklina Vitebsko vietininko pareigybės atsiradimą, o 1564-ieji metai kaip chronologinio periodo pabaiga pasirinkti dėl to, kad tuo metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje prasidėjusios administracinė ir teismų reformos ženkliai keitė valstybės regionų (taip pat ir Vitebsko vaivadijos) pareigybių struktūrą.

Paskaitoje lektorius supažindina ir su vienu Vitebsko vaivados dokumentu, kurio originalas yra saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Tai išrašas iš Vitebsko vaivados Jurgio Vaitiekaičio Nosilovskio knygų, kuriame užfiksuotas Lucko vyskupui pavaldaus Vitebsko klebonijos pareigūno Motiejaus Laškovskio skundas. Dokumento pabaigoje yra antspaudas, patvirtinantis dokumento juridinę galią.

Nuorodos:

🔵I paskaitos dalis
https://youtu.be/dO9D1bHJf-s

🔵II paskaitos dalis
https://youtu.be/X61U5iE0j6k