Krizių įveikimo centras

Krizių įveikimo centras Teikiame skubią, nemokamą ir anonimišką psichologinę pagalbą išgyvenantiesiems psichologinę krizę. Atsidūrėte aklavietėje ir nežinote, ką daryti?

Kreipkitės darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Išgyvenote netikėtas ir sunkias gyvenimo permainas, po kurių jaučiatės vis blogiau? Jaučiate bejėgiškumą, baimę, pavojų, esate pasimetęs? Kankina nerimas ir įtampa? Kyla minčių apie savižudybę? Išvardyti išgyvenimai būdingi psichologinei krizei. Nedelskite ir kreipkitės - mūsų psichologai budi dėl JŪSŲ!

• Anonimiška – prisistatyti ne

reikės
• Pirma konsultacija nemokama
• Prireikus tęstinių, kitos septynios – už simbolinę kainą (10 Eur)
• Per Messenger ( Įveikimas), Skype’u () ar gyvai – Antakalnio g. 97, Vilnius
• Kreipkitės darbo dienomis nuo 16 iki 20 val., šeštadieniais nuo 12 iki 16 val. Mūsų gausi psichologų komanda yra atvira visiems, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, tautybės, lyties ar kitų dalykų. Nebijokite kreiptis, nebūkite vienas ar viena su savo skausmu. Ir nepamirškite: įveikdami krizes tobulėjame - įgyjame patirties, gyvenimiškos išminties, brandos.

Vienas iš faktorių, padedančių sklandžiau išbūti krizinį laikotarpį – buvimas bendrystėje su kitu. Tačiau bendruomenė ir...
11/06/2026

Vienas iš faktorių, padedančių sklandžiau išbūti krizinį laikotarpį – buvimas bendrystėje su kitu. Tačiau bendruomenė ir bendradrabiavimas svarbūs ne tik kriziniais laikotarpiais, bet ir kasdienybėje, įgyvendinant bendras idėjas ir projektus.

Viena iš tokių Krizių įveikimo centro draugysčių vyksta su Vasaros ligoninė – su jais bendradarbiaujame jau dešimtmetį.

Bendradarbiavimas vyksta abiems kryptimis. Centras nukreipia į mus po būtinosios medicinos pagalbos, antrinės ambulatorinės arba stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugų, psichiatrijos arba psichoterapijos dienos stacionaro arba psichosocialinės reabilitacijos paslaugų. Ir atitinkamai Krizių įveikimo centras nukreipia į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą, jei mato tokį poreikį.

Ačiū partneriams už dešimtmetį draugystės – ir toliau tęsiame bendrus darbus kartu.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šiuo metu išgyvena psichologinę krizę, rodo naujausias Krizių įveikimo centro ir tyr...
09/06/2026

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šiuo metu išgyvena psichologinę krizę, rodo naujausias Krizių įveikimo centro ir tyrimų bendrovės HUBEL atliktas reprezentatyvus tyrimas.

Psichologinės krizės požymių ir bent vieną sukrečiantį gyvenimo įvykį šiuo metu patiria 56,8 proc. šalies gyventojų – tai didžiausias rodiklis nuo matavimų pradžios 2019 metais, kai tokių žmonių buvo 31,1 procento. Dar 11,4 proc. gyventojų išgyvena sunkią krizę – yra patyrę bent du krizinius įvykius ir jaučia bent du ryškius psichologinius sunkumus.

Išsamią tyrimo apžvalgą rasite nuorodoje komentare.

Vasara Lietuvoje – atostogų metas, tačiau ką svarbu žinoti, kad per jas iš tiesų pailsėtume?Patarimais dalijasi KĮC psic...
05/06/2026

Vasara Lietuvoje – atostogų metas, tačiau ką svarbu žinoti, kad per jas iš tiesų pailsėtume?
Patarimais dalijasi KĮC psichologė Irmantė Statkonytė.

- Prieš išeidami atostogų, nesistenkite užbaigti visų darbų. Susidėliokite svarbiausius prioritetus ir užbaikite darbus, kurie privalo būti baigti, o likusias užduotis suplanuokite atlikti po atostogų ar, jei yra tokia galimybė, perduokite atlikti kolegoms.
- Neperpildykite atostogų veiklomis. Kartais norisi per trumpą laiką padaryti viską, todėl planuodami veiklas palikite erdvės spontaniškumui ir tikram atsipalaidavimui: rytui be žadintuvo, ilgesniam pasivaikščiojimui, laikui gamtoje, pokalbiams ar tiesiog buvimui be konkretaus plano.
- Poilsį rinkitės pagal tai, nuo ko pavargote. Jei jūsų darbas fiziškai sunkus, tuomet kūnui dažniausiai reikia lėtesnio tempo, daugiau ramybės, miego ir atsistatymo. Tuo tarpu dirbant sėdimą darbą ar nuolat jaučiant protinę įtampą dažniau padeda aktyvus poilsis – judėjimas, pasivaikščiojimai, laikas gamtoje ar fizinė veikla.
- Rinkitės aplinką ir žmones, kurie padeda atsipalaiduoti. Kokybiškam poilsiui svarbu būti su žmonėmis, su kuriais galite jaustis saugiai ir ramiai. Taip pat verta sąmoningai atsitraukti nuo ekranų – rečiau tikrinkite el. paštą, žinutes, socialinius tinklus ir skirkite visą savo dėmesį tik atsipalaidavimui.
- Poilsiui su vaikais padeda paprastas principas: planuoti mažiau, bet lanksčiau. Svarbu derinti vaikų poreikį judėti ir tyrinėti su suaugusiųjų poreikiu trumpoms pertraukoms ir poilsiui. Taip pat, esant galimybei, naudinga pasidalinti atsakomybėmis tarp suaugusiųjų, kad kiekvienas turėtų bent trumpų atokvėpio momentų.
- Palikite laiko pasiruošti poilsiui ir sugrįžimui į darbą. Kelios laisvesnės dienos prieš aktyvias veiklas ar keliones padeda ramiau pasiruošti poilsiui, o po jų – lengviau sugrįžti į įprastą ritmą.

Žmogaus organizmas išsivystė taip, kad galėtų išlikti gyvas staigiai pasikeitus gyvenimo sąlygoms – tiek asmeninių sukrė...
02/06/2026

Žmogaus organizmas išsivystė taip, kad galėtų išlikti gyvas staigiai pasikeitus gyvenimo sąlygoms – tiek asmeninių sukrėtimų, tiek platesnių visuomeninių krizių ar mobilizacijos situacijų metu. Stresinei situacijai blėstant, organizmas geba palaipsniui sugrįžti į įprastą funkcionavimą. Tam pasitarnauja gerai išsivysčiusi nervų sistema, kuri, dorodamasi su gyvenimo eigoje užklumpančiomis stresinėmis situacijomis, treniruojasi ir „automatizuojasi“, kurie išgyvenimo būdai veiksmingi, o kurie – ne.

Krizės, ekstremalios situacijos ar mobilizacijos metu žmonės dažnai susiduria su padidėjusiu nerimu, baime ir nežinomybe. Tokiais atvejais organizmas įjungia išgyvenimo mechanizmus, kurie padeda greitai reaguoti į galimą grėsmę. Tačiau užsitęsęs stresas gali apsunkinti gebėjimą blaiviai vertinti situaciją, priimti sprendimus ir pasirūpinti savimi bei kitais.

Ištikus stresinei situacijai, pripildytai nerimo ar baimės, padėti sau galime primindami, kad laikas giliai kvėpuoti pilvu, taip pat – kalbėdami sau ir kalbėdamiesi su kitu, garsiai dainuodami ar niūniuodami, masažuodami ausies kramslį. Tokių iš pažiūros paprastų (bet ne prastų) pratimų metų aktyviname streso metu nuslopinto klajoklio nervo skaidulas, kurios siunčia žinią galvos smegenims, jog viskas gerai, o šios savo ruožtu nurodo kūnui rimti: širdžiai lėtėti, virškinimo ir imuninei sistemoms – balansuotis. Taip žmogus gali padėti sau nuraminti įaudrintą limbinę sistemą ir atkurti gebėjimą blaiviai mąstyti. Besitęsiančioje stresinėje situacijoje svarbu tęsti rūpinimąsi savimi – reguliariai maitintis, būti gryname ore, palaikyti miego higieną, užsiimti mėgstama veikla ir bendrauti su brangiausiais žmonėmis. Krizių ir mobilizacijos kontekste ne mažiau svarbu išlaikyti socialinius ryšius bei bendruomeniškumą, o patiriant didelių sunkumų – išdrįsti kreiptis pagalbos.

Kaip padėti stresinėje situacijoje atsidūrusiems asmenims, taip pat kaip stiprinti psichologinį atsparumą krizinių situacijų ir mobilizacijos metu, visą savaitgalį mokėsi ir gilinosi „Krizių įveikimo centro“ specialistai, lydimi gydytojos psichiatrės, geštalto psichoterapeutės Loreta Aleknienė.

Šie mokymai – projekto „Krizių įveikimo centro institucinių gebėjimų stiprinimas veikti krizinių situacijų ir (ar) mobilizacijos atveju“ dalis. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Krizių įveikimo centro veikloje dažnai kalbame apie žmones, kuriuos užklumpa sunkūs gyvenimo etapai, tačiau ne mažiau sv...
01/06/2026

Krizių įveikimo centro veikloje dažnai kalbame apie žmones, kuriuos užklumpa sunkūs gyvenimo etapai, tačiau ne mažiau svarbu nepamiršti ir tų, kurie šalia – artimųjų, kurių šeimos nariai susiduria su ilgalaikiais psichologiniais iššūkiais. Remiantis tyrimais, dažnai artimųjų poreikiai lieka nepatenkinti, nors jiems neretai tenka ilgą laiką gyventi nežinomybės ar įtampos sąlygomis.

Dar viena asmenų grupė, kuri sulaukia mažiau dėmesio psichikos sveikatos srityje yra artimojo netektį patyrę asmenys. Nors dauguma žmonių laikui bėgant prisitaiko prie netekties, moksliniai tyrimai rodo, kad dalis netektį patyrusių asmenų susiduria su psichologiniais sunkumais, trukdančiais kasdieniam funkcionavimui, darbui ir socialiniams santykiams.

Siekiant šioms grupėms suteikti taip reikiamą pagalbą, startuoja Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamas projektas „Suaugusiųjų psichikos sveikatos stiprinimas teikiant psichologinę pagalbą ilgalaikę krizę patiriantiems asmenims ir jų artimiesiems“.

Projekto metu bus teikiama individuali ir grupinė psichologinė pagalba vilniečiams, kurių artimieji serga psichikos ligomis ar priklausomybėmis, taip pat asmenims, išgyvenantiems artimojo netektį. Taip pat projekto metu vyks atviros paskaitos Vilniaus gyventojams psichologinio atsparumo, pagalbos artimajam neprarandant savęs bei prisitaikymo po netekties temomis.

Sekite naujienas mūsų socialiniuose tinkluose, kur skelbsime informaciją apie renkamas grupes ir nuotolines paskaitas.

Geriausias laikas pasirūpinti savo psichologiniu atsparumu - dabar.
28/05/2026

Geriausias laikas pasirūpinti savo psichologiniu atsparumu - dabar.

Nemokama psichologinė grupė žmonėms, patiriantiems sunkumų dėl artimojo priklausomybėsKviečiame registruotis į psicholog...
25/05/2026

Nemokama psichologinė grupė žmonėms, patiriantiems sunkumų dėl artimojo priklausomybės

Kviečiame registruotis į psichologinę grupę, skirtą žmonėms, susiduriantiems su sunkumais dėl artimojo priklausomybės. Tai saugi erdvė dalintis savo patirtimi, gauti emocinį palaikymą bei įžvalgų, kaip geriau pasirūpinti savimi.

GRUPĖ JUMS TINKA, JEI:
- Jaučiatės įsitraukę į artimojo priklausomybės problemas
- Patiriate nuolatinę įtampą, pyktį, kaltę, bejėgiškumą ar gėdą
- Jums trūksta erdvės asmeniniam gyvenimui
- Norite pasidalinti savo išgyvenimais ir būti suprasti
- Ieškote būdų, kaip pasirūpinti savimi santykiuose su priklausomu artimuoju

KO GALITE TIKĖTIS GRUPĖJE:
- Išklausymo ir palaikymo
- Galimybės pasidalinti savo patirtimi su kitais
- Geresnio savo poreikių supratimo
- Kitų dalyvių patirčių
- Įžvalgų apie tai, kaip tampama priklausomu dėl artimojo priklausomybės
- Praktinių sprendimų ir būdų, kaip su tuo tvarkytis

Pradžia: 2026 m. birželio 29 d. (laikas gali būti tikslinamas).
Kada: pirmadieniais 19:30–21:00 val.
Vieta: Krizių įveikimo centras, Antakalnio g. 97-47, Vilnius.
Grupę ves psichologės-psichoterapeutės Beatričė Nivinskaitė ir Eglė Ražaitienė.
Planuojami 10 kassavaitinių susitikimų.
Prieš dalyvavimą vyks individualūs atitikties pokalbiai.
Dalyvavimas nemokamas. Vietų skaičius ribotas.

Nemokama psichologinė grupė žmonėms, patyrusiems artimo žmogaus netektįKviečiame registruotis į psichologinę grupę, skir...
19/05/2026

Nemokama psichologinė grupė žmonėms, patyrusiems artimo žmogaus netektį

Kviečiame registruotis į psichologinę grupę, skirtą žmonėms, išgyvenantiems artimo žmogaus netektį. Tai saugi erdvė dalintis savo patirtimi, gauti emocinį palaikymą bei ieškoti būdų, kaip išbūti su netekties patirtimi ir palaipsniui grįžti į kasdienį gyvenimą.

GRUPĖ JUMS TINKA, JEI:
- Patiriate skausmą, vienišumą, nerimą ar kitus sunkius jausmus po netekties
- Jums sunku grįžti į įprastą gyvenimo ritmą
- Jaučiatės nesuprasti ar vieni su savo išgyvenimais
- Norite pasidalinti savo patirtimi ir būti išgirsti
- Ieškote palaikymo ir būdų, kaip gyventi su netekties patirtimi

KO GALITE TIKĖTIS GRUPĖJE:
- Išklausymo ir palaikymo
- Galimybės pasidalinti savo patirtimi su kitais
- Saugaus ir priimančio santykio grupėje
- Kitų dalyvių patirčių
- Mažesnio vienišumo jausmo
- Įžvalgų ir būdų, kaip integruoti netekties patirtį į kasdienį gyvenimą

Grupėje nebūtina kalbėti daugiau, nei norisi – galima tiesiog būti kartu. Kiekvieno žmogaus gedėjimo kelias yra skirtingas, todėl čia svarbiausia pagarba, priėmimas ir palaikymas.

Pradžia: 2026 m. birželio 25 d. (laikas gali būti tikslinamas).
Kada: ketvirtadieniais 18:00–19:30 val.
Vieta: Krizių įveikimo centras, Antakalnio g. 97, Vilnius.
Grupę ves psichologai Giedrius Jakubauskas ir Jovita Kriukelytė.
Planuojami 10 kassavaitinių susitikimų.
Prieš dalyvavimą vyks individualūs atitikties pokalbiai.
Dalyvavimas nemokamas. Vietų skaičius ribotas.

Registracijos nuoroda – komentaruose.

Pirmoji psichologinė pagalba (PPP) – tai pagalba ištikus krizei, stipriam emociniam sukrėtimui, siekiant padėti stabiliz...
18/05/2026

Pirmoji psichologinė pagalba (PPP) – tai pagalba ištikus krizei, stipriam emociniam sukrėtimui, siekiant padėti stabilizuoti psichologinę būseną. Tokia pagalba gali būti teikiama ne tik individualiai, bet ir grupėms – pavyzdžiui, karo veiksmų, stichinių nelaimių, pandemijų atveju.

PPP gali teikti ne tik specialistai, bet ir kiekvienas žmogus, mokantis pagrindinius principus. Kuo daugiau žmonių mokės suteikti tokią pagalbą, tuo stipresnį tarpusavio palaikymo tinklą turės visuomenė krizės metu. Tai reiškia, kad būsime vieni kitiems pagalba, o ne papildoma našta.

O stiprinti įgūdžus būtent PPP karo metu visą savaitgalį mokėsi mūsų savanoriai, su kuriais savo žiniomis dalinosi psichologė-psichoterapeutė Sandra Anuškevičienė.

Šie mokymai – projekto „„Krizių įveikimo centro“ institucinių gebėjimų stiprinimas veikti krizinių situacijų ir (ar) mobilizacijos atveju“ dalis. Projektas finansuojamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Address

Antakalnio Gatvė 97-47
Vilnius
LT-10218

Opening Hours

Monday 16:00 - 20:00
Tuesday 16:00 - 20:00
Wednesday 16:00 - 20:00
Thursday 16:00 - 20:00
Friday 16:00 - 20:00
Saturday 12:00 - 16:00

Telephone

+37064051555

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Krizių įveikimo centras posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Organization

Send a message to Krizių įveikimo centras:

Share

Category