25/04/2026
Vos 12 minučių traukiniu – ir mes Naujojoje Vilnioje.
Taip prieš savaitę prasidėjo konstruktyvus ir turiningas vizitas, kurio metu Naujosios Vilnios miesto bendruomenė turėjo galimybę didžiausiai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijai pristatyti savo miesto dalies vystymo viziją – nuosekliai keliamą ir žingsnis po žingsnio virstančią konkrečiais darbais.
Geležinkelis jau dabar yra greičiausias Naujosios Vilnios ryšys su miesto centru, o ateityje galėtų tapti dar patogesne kasdienio susisiekimo dalimi – su daugiau sustojimų ir patikimu dažniu.
Išlipę Naujojoje Vilnioje pėsčiomis ėjome per jos centrą. Apžiūrėjome Naujosios Vilnios aikštę, kuri artimiausiu metu turėtų būti pradėta tvarkyti, taip pat jau sutvarkytą Tremtinių skverą. Susitikime su Naujosios Vilnios seniūnija seniūnu ir Naujosios Vilnios kultūros centras direktore aptarėme centro veiklą, daugiakalbės bendruomenės kultūrinius poreikius ir pirmojo aukšto atvėrimo svarbą – ypač dabar, kai tvarkoma aikštė turėtų tapti gyvesne viešąja erdve.
Vizito metu taip pat pristatėme vieną tolimesnę bendruomenės svajonę – daugiafunkcį centrą su baseinu pačiame Naujosios Vilnios centre, tarp Vilnios upės, S. Batoro, Priekalo ir Pergalės gatvių. Tai dar nėra savivaldybės projektas, o mūsų keliama ilgalaikė idėja ateičiai.
Mūsų matymu, tai galėtų būti unikalus baseinas prie Vilnios upės – ne uždaras objektas „sau“, o gyvas mišrus viešųjų paslaugų centras, padedantis Naujajai Vilniai atsigręžti į upę ir susigrąžinti ją kaip svarbią miesto dalies tapatybės ašį. Jo branduolys galėtų būti 25 m baseinas su SPA zona, pirtimis ir ištisus metus veikiančia lauko zona prie Vilnios upės.
Tokio centro gyvybingumą visą dieną galėtų užtikrinti kelios tarpusavyje derančios funkcijos: sporto klubas, kavinė su vaizdu į upę, bendradarbystės erdvės, biblioteka, gyventojų aptarnavimo paslaugos – pavyzdžiui, seniūnija, „Sodra“ ar kitos viešosios paslaugos. Čia taip pat galėtų atsirasti reabilitacijos skyrius ar dalis Naujosios Vilnios poliklinikos paslaugų, padedant spręsti viešųjų paslaugų ir patalpų trūkumo klausimus.
Strateginė vieta prie Tremtinių viešojo transporto mazgo ir Naujosios Vilnios traukinių stoties leistų tokiam objektui aptarnauti ne tik Naująją Vilnią, bet ir platesnę rytinę miesto dalį. Pirminiai pasiekiamumo skaičiavimai rodo, kad per 15 minučių pėsčiomis, dviračiu ar traukiniu ši vieta galėtų būti patogi labai plačiam gyventojų ratui – potencialiai iki maždaug 100 000 žmonių. Tai stiprintų 15 minučių miesto principą ir padėtų atgaivinti Naujosios Vilnios centrą.
Apžiūrėjome ir jau įgyvendintus susisiekimo infrastruktūros pokyčius: užbaigtą S. Batoro gatvės taką, sutvarkytą Dūmų gatvės aplinką, įrengtas miesto parkavimo vietas. Seniūnija taip pat pristatė daugiabučių kvartaluose įgyvendinamą korių aikštelių programą, padedančią kiemams tapti tvarkingesniems.
Aptarėme, kokios jungtys dar būtinos, kad Naujoji Vilnia turėtų pilnai veikiantį dviračių takų tinklą vakarų–rytų ir pietų–šiaurės kryptimis. Ypač svarbios trūkstamos atkarpos Pramonės g. (2,4 km) ir Šiaurės g. (1,1 km). Taip pat svarbus jau savivaldybės patvirtintas Pergalės gatvės dviračių takas, kurio bendruomenė nuosekliai siekė ir kurio įgyvendinimas numatytas nuo 2027 m. Ši jungtis sujungs Naująją Vilnią su Pavilniu.
Vizito pabaigoje lankėmės Dūmų gatvės kvartale – vienoje potencialiausių Naujosios Vilnios teritorijų. Tai mišri, palaipsniui besikeičianti buvusi pramoninė aplinka, kurioje dera veikianti gamyba, kultūrinės (Dūmų fabrikas) ir komercinės veiklos, bendruomeniniai susitikimai ir galimos tolesnės konversijos. Dalis kvartalo pastatų jau įtraukta į kultūros paveldo apskaitą, todėl svarbu, kad šios teritorijos vystymas vyktų tvarkingai, išsaugant pramoninio paveldo charakterį ir kartu kuriant naujas funkcijas miestui. Čia taip pat susitikome su kvartalo bendruomene ir aptarėme tolesnes teritorijos perspektyvas.
Naujoji Vilnia keičiasi greitai. Svarbu, kad šie pokyčiai vyktų ne atskirais fragmentais, o matant visą miesto dalį kaip vientisą, savitą ir didelį potencialą turinčią Vilniaus teritoriją – su stipria bendruomene, istoriniu pramoniniu paveldu, gamtine aplinka, kultūra ir labai geru susisiekimu.
Susitikime dalyvavo Vilniaus miesto tarybos TS-LKD frakcijos nariai, Seimo narys Liutauras Kazlavickas, Vilniaus vicemeras miesto plėtrai ir infrastruktūrai Andrius Grigonis, Naujosios Vilnios seniūnas Jurij Gridiuško, Naujosios Vilnios kultūros centro vadovė Marta Ingaune, verslo atstovai ir bendruomenės nariai. Bendruomenės pozicijas ir siūlymus pristatė asociacijos „Naujosios Vilnios miesto bendruomenė“ pirmininkas Maksimas Zacharovas.
Dėkojame dalyvavusiems už skirtą laiką. Šio susitikimo esmė – ne pažadai, o bendruomenės galimybė pristatyti savo matymą, kad Naujosios Vilnios klausimai būtų girdimi ir virstų konkrečiais darbais.
Foto - Kilimas Arts
