26/11/2024
Diagnozė: pasibaigė garantinis laikotarpis. Ups. 🤷🏻♀️
Šiandien ta diena, kai pirmąkart kilo mintis, kad aš pareisiu į universiteto bendruomenę sėkmingai ir parašysiu ką reikia irgi sėkmingai. Jei ir su pagalba. Ar daug pagalbos. Ta diena, kai gyvenimui tęsiantis po Priesaikos aš sugebėjau (aha, manau, tam reik gabumų) nusispjauti į nestandartams standartines rekomendacijas dalinančiųjų baimes ir pagaliau nusipirkti kaklo įtvarą. Ir gyventi lengviau. Liko nusipirkti dar 6. Minimum. Ups. 😀
Ir diena, žyminti "ne mano reikalas, kad nesimato, kodėl negalia turi šviesti ir kodėl turiu teisintis, kad "o tai praėjo?" 🤦🏻♀️🤦🏻♀️🤦🏻♀️
Nepraėjo. Bet, jei 24/7 rėkiama, kadanors gali būti, kad nuo savęs labai pavargstama... O ir prisitaikyti tuomet nėr laiko, nei jėgų. Rėkt reik. 🤷🏻♀️
Tai va. Nueinančių psichinės sveikatos dienų/mėnesių proga ir artėjančios žmonių (mane vis dar purto nuo žodžio asmuo... Ką nors dar purto? 🙄 Aš žmogus!) su negalia proga, noriu priminti.
Visi turime teisę sirgti ar turėti sutrikimus didesnius, nei kitiems norėtųsi. Įvairiapusiškesnius irgi. Tuos, kur matosi iš tolo ir tuos, kur visai nesimato. Turime teisę būti sveiki, visai nesveiki, turime teisę apie tai ir šnekėti, ir nešnekėti. Kaip tik pasirinksime. Aš irgi. Visi turime. Kartais teises, kartais tiesiog gyvenimo aplinkybes.
BET. Jei svarstoma ar gera proga pailsėti yra dabar, ar "dar datempsim" - laikas pailsėti ar prisitaikyti gyvenimą, buvo vakar. Šiandien irgi tiks. Ilsisi visi. Sveiki, sergantys ar turintys sutrikimų. Ir visiems reikia, kad jais rūpintųsi. Tam nebūtina sirgti (pati netikiu, kad tą sakau, bet jūs patikėkit, gerai? 😀) Širdis irgi neveiktų be pauzių! Ir muzikos nebūtų! Būtų nesąmonė. 🙈🙈🙈
Tai besiilsėdami - mažiau teisinkimės ir būkim sąžiningesni prieš save. Galim - darom, net labai prastai jaučiantis tikrai tikrai ką nors galim. Man, vien, kad Šaulės Priesaika įvyktų vakar, reikėjo daugiau pritaikymų, nei man metų. Bet ji įvyko ir galioja. Ir aš tikrai ją vykdysiu. ;)
Jei galim, bet nenorim - nesiteisinkim ligom ir/arba negalia. Tiesiog praneškim, kad ištiko gyvenimas. Nes, jei ne žmonės, tai gyvenimas "išriš" melą vis tiek. Arba darykim per nenoriu, nes suaugus toks tas gyvenimas. ;)
Ir ne, nebijau, kad atkris tie, "ką dar pavyktų motyvuoti". Praktika rodo, kad vis tiek atkris. Norit įrodyti, kad neatkrisit? Pirmyn! Laukiu. :)
Ai, ir dar šitaaaa. Pasilengvinę gyvenimą nepavirsit neįgaliais "tiesiog" tie, kas nesat neįgalūs. Bet tikrai. 😀 Ir niekuo nesusirgsit. Ne taip veikia dalykai. 😀 Jums galimai tiesiog bus lengviau nelikt "pervargus kerpėt ant sofos". Ir veikt. Savo ir kitų labui. 🙏🏻❤️