Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras

Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras Valstybingumo centras vykdo kultūrinę ir edukacinę veiklą, skatinančią prisidėti prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras vykdo kultūrinę ir edukacinę veiklą, skatinančią visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus. Organizuojame diskusijas bei knygų pristatymus, kuriame edukacines programas moksleiviams, leidžiame istorinę atmintį puoselėjančius leidinius, vykdome komunikacinius ir mokslo projektus.

Ar atsivertus seną knygelę gali pasigirsti visas kaimas? Šiemet, minint vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, kviečiame pr...
10/06/2026

Ar atsivertus seną knygelę gali pasigirsti visas kaimas?

Šiemet, minint vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, kviečiame prisiliesti prie kantičkų pasaulio – būtent vyskupo Valančiaus rūpesčiu parengti XIX a. giesmynai ilgainiui davė vardą ir pačioms iš jų giedamoms giesmėms, skambėjusioms namuose, šermenyse, šventėse ir bendruomenių susibūrimuose.

Birželio 16 d. 18 val. kantičkinių giesmių ansamblis „Bromos“ papasakos apie vasaros ekspedicijas pas senuosius kaimų giedotojus, ten rastas melodijas ir gyvosios lietuviškų giesmių tradicijos pėdsakus. Ansamblis taip pat pagiedos senųjų giesmių.

Daugiau apie renginį komentaruose. 👇

Maloniai kviečiame!

📸 Kantička iš folkloro užrašymo ekspedicijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 1998 m.
🔎 https://www.epaveldas.lt/vepis-api/v1/share/kpo/LMTAFSP327

Vakar Valstybingumo erdvėje vyko istoriko dr. Tito Krutulio knygos „Lietuvos radiofonai ir istorija 1926–1944 m.: transl...
09/06/2026

Vakar Valstybingumo erdvėje vyko istoriko dr. Tito Krutulio knygos „Lietuvos radiofonai ir istorija 1926–1944 m.: transliacijos, politika, autoriai, klausytojai“ pristatymas. Kartu su autoriumi diskutavo literatūrologės dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, dr. Birutė Avižinienė ir istorikas dr. Aurelijus Gieda. Kalbėta apie radijo vaidmenį tarpukario Lietuvoje, jo ryšį su kultūra, politika ir visuomenės gyvenimu.

Gyva diskusija ir gera nuotaika lydėjo viso renginio metu. Nuotraukos, regis, tai puikiai atspindi.

📸 Vygaudas Juozaitis

„Po kruopelytę pogrindyje sukurta tai, kuo net užsienis susidomėjo ir nusprendė, kad čia kažkas vyksta, vadinasi, tiksla...
07/06/2026

„Po kruopelytę pogrindyje sukurta tai, kuo net užsienis susidomėjo ir nusprendė, kad čia kažkas vyksta, vadinasi, tikslas buvo pasiektas. O be to, juk ne be priežasties visi staiga panorome nepriklausomybės, nors atrodė, kad visi mes be penkių minučių komunizme“, - pasakoja Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė (1941-) interviu istorikui Valdemarui Klumbiui.

Prisimindama vieną iš tardymų, Danutė pasakoja:

„Jie – psichologai. Klausimus taip sukonstruoja, kad sunku nepakliūti į paspęstas pinkles. Todėl, jeigu žmogus pasirašo kenksmingus parodymus, tai dar jokiu būdu nereiškia, kad jis sąmoningai tai padarė. Pati įsitikinau. Vieną kartą dvylika valandų mane tardė ir surašė protokolą, kai galva jau visiškai nebedirbo, atsisakė bet ką mąstyti. Skaitai ir jau nesuvoki, ką skaitai. Tai tada man pakišo pasirašyt.“

Danutė yra viena iš tų žmonių, kuriuos istorikas Valdemaras Klumbys vadina pogrindžio eiliniais – jų vardai visuomenei mažiau žinomi nei kai kurių kitų pogrindžio dalyvių, tačiau jų indėlis į pasipriešinimą sovietiniam režimui ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą buvo ne mažiau svarbus.

Šiandien, minint Danutės Keršiūtės-Pečeliūnienės 85-metį, prisimename jos veiklą.

Bibliotekininkė, dalyvavusi pogrindžio spaudos platinime, dirbo tuometinėje Kultūros ministerijoje iki tol, kol buvo suimtas jos sužadėtinis Povilas Pečeliūnas (1928-1990), vienas pogrindinio leidinio „Alma Mater“ leidėjų, o pati Danutė pašalinta iš ministerijos.

📖Interviu ištraukos iš: Valdemaras Klumbys, „Man tada buvo įdomiau“: pokalbis su Danute Keršiūte-Pečeliūniene, Kultūros barai, 2004, Nr. 12, p. 56–65.

📷 Nuotraukoje – „Alma Mater“ leidinio 1979 m. II ketvirčio tomas, saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
🔎 https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-899767152

Ar žinojote, kad Vytautas Mačernis (1921–1944) buvo ne tik talentingas poetas, bet ir aistringas filosofijos bei kalbų t...
05/06/2026

Ar žinojote, kad Vytautas Mačernis (1921–1944) buvo ne tik talentingas poetas, bet ir aistringas filosofijos bei kalbų tyrinėtojas?

Gimęs 1921 m. birželio 5 d. Šarnelėje (Žemaitijoje), augo aplinkoje, kuri stipriai formavo jo kūrybinį pasaulį – gimtojo krašto peizažai, šeimos aplinka ir ypač senelės įtaka vėliau tapo svarbiais jo poezijos vaizdiniais. Dar gimnazijos metais pradėjo rašyti eilėraščius „Ateityje", vėliau studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose, gilinosi į anglų literatūrą ir filosofiją, nuolat ieškodamas atsakymų į būties klausimus.

Nors poeto gyvenimas truko vos 23 metus, jo kūryba šiandien laikoma viena ryškiausių lietuvių literatūros viršūnių.

Ypač svarbus jo kūrinys – ciklas „Vizijos“, rašytas 1939–1942 m. ir pirmą kartą išleistas jau po autoriaus mirties 1947 m. Romoje, tapo vienu reikšmingiausių lietuvių poezijos tekstų. Šio leidimo egzempliorius saugomas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje.

Šiandien Mačernio kūryba gyva ne tik knygose – ji skamba muzikoje, naujose interpretacijose ir šiuolaikiniuose meno projektuose, vis iš naujo kviesdama grįžti prie esminių žmogaus būties klausimų.

1988 m. birželio 3 d. Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, buvo išrinkta 35 narių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciat...
04/06/2026

1988 m. birželio 3 d. Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, buvo išrinkta 35 narių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Ši diena tapo pradžia Sąjūdžio judėjimui, pakeitusiam Lietuvos istoriją ir atvedusiam šalį į nepriklausomybę.

O kiek iš tiesų žinome apie Sąjūdžio pradžią?

Lietuvos nacionalinė biblioteka beveik dvejus metus vykdė projektą, kurio rezultatu tapo virtualios realybės filmas „Nepriklausomybės kibirkštis: 1988.06.03“. Filmo kūrėjai stengėsi atgaivinti Sąjūdžio steigimosi istoriją ir priminti vieną reikšmingiausių Lietuvos istorijos įvykių.

Vakar, Sąjūdžio dieną, filmas buvo pristatytas žiūrovams. Nuo šiandien iki birželio 12 d. kviečiame virtualios realybės pagalba nusikelti į istorinę dieną ir pasijusti jos dalyviu. Registracijos nuoroda – komentaruose 👇

Filmą kūrė puiki savo srities profesionalų komanda, su projekto vadove Ginta Liberyte priešakyje. Prie istorinės dalies rengimo, analizės ir konsultavimo taip pat dirbo Valstybingumo centro vyr. tyrėja Ignė Rasickaitė.

„1992 m. man pasitaikė galimybė keturis mėnesius studijuoti Kopenhagos universitete. Tuo metu jie turėjo tokią specialią...
03/06/2026

„1992 m. man pasitaikė galimybė keturis mėnesius studijuoti Kopenhagos universitete. Tuo metu jie turėjo tokią specialią Danijos tarptautinių studijų programą ” – pirmaisiais susidūrimais su Danija interviu dalijasi Vaidotas Mažeika.

V. Mažeika 1999 m. apsigynė daktaro disertaciją apie Danijos santykius su Lietuva 1918–1940 m., 2002 m. jos pagrindu išleido knygą.

Nors pastaruosius dvidešimt šešerius metus dirba Valstybės saugumo departamente, V. Mažeika sutiko nusikelti į praeitį ir papasakoti apie Lietuvos ir Danijos santykius tarpukariu, temos pasirinkimo aplinkybes, pirmąsias akademines išvykas į Daniją ir šalių ryšių reikšmę šiandien.

V. Mažeiką kalbino Valstybingumo centro vyr. tyrėjos Rasa Alė Petronytė ir Ignė Rasickaitė.

Interviu nuoroda komentaruose 👇

*

2026 m., minint 35-erius metus nuo tada, kai Danija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos nacionalinė biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje bei Danijos kultūros institutu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje organizuoja renginių ciklą „Metai su Danija: kultūros ir solidarumo tiltai“ ir kviečia prisiminti daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią šalių draugystę bei geriau pažinti bičiulę Daniją.

Vienas iš sumanymų – skelbiami interviu su Lietuvos ir Danijos santykių puoselėtojais, tyrinėtojais ir stebėtojais praeityje ir dabar.

📷 Vaidotas Mažeika ir XX a. 10 deš. Danijos archyvuose disertacijai rinktos medžiagos koliažas. Vaidoto Mažeikos asmeninio archyvo nuotraukos.

Prieš 130 metų, 1896 m. birželio 2 d., italų fizikas Guglielmo Marconi žengė žingsnį, pakeitusį pasaulį – pateikė paraiš...
02/06/2026

Prieš 130 metų, 1896 m. birželio 2 d., italų fizikas Guglielmo Marconi žengė žingsnį, pakeitusį pasaulį – pateikė paraišką pirmajam radijo ryšio patentui.

Prieš 100 metų, 1926 m. birželio 12 d., prasidėjo Lietuvos radijo istorija – iš Kauno nuskambėjo pirmoji Lietuvos radijo transliacija.

Šiemet istorikas dr. Titas Krutulys išleido knygą „Lietuvos radiofonai ir istorija 1926–1944 m.: transliacijos, politika, autoriai, klausytojai“.

2026 m. birželio 8 d. 18 val. apie knygoje tirtą radijo fenomeną tarpukariu Lietuvos kultūroje ir visuomenėje autorius pasikalbės su literatūrologėmis dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, dr. Birutė Avižinienė ir istoriku dr. Aurelijumi Gieda.

Daugiau apie renginį komentaruose 👇

📷 [Vieni pirmųjų radijo klausytojų Lietuvoje], 1926 m. rugsėjo 12 d., saugoma Aleksandro Stulginskio universiteto muziejuje.
🔎 https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-76443208

Kaip totalitarizmo palikimas iki šiol formuoja švietimą Vidurio ir Rytų Europoje?Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bi...
29/05/2026

Kaip totalitarizmo palikimas iki šiol formuoja švietimą Vidurio ir Rytų Europoje?

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais 2026 m. spalio 1–2 d. rengia tarptautinę konferenciją „Education after Totalitarianism: Legacies and Transformations in Central and Eastern Europe“. Renginys suburs tyrėjus ir švietimo ekspertus aptarti, kaip po 1989–1991 m. regione keitėsi švietimo politika, ugdymo turinys ir vertybiniai pagrindai.

Konferencijoje bus ieškoma atsakymų, kaip totalitarizmo patirtys paveikė švietimo sistemas ir su kokiais iššūkiais jos susiduria šiandien, lyginant Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių patirtis. Tyrėjai ir švietimo politikos ekspertai kviečiami teikti pasiūlymus konferencijai iki 2026 m. birželio 30 d.

👇Plačiau skaitykite nuorodoje komentaruose.

Minint Lietuvos radijo šimtmetį, vakar kartu su Titu Krutuliu pažvelgėme į tarpukario radijo istoriją, jo programų įvair...
27/05/2026

Minint Lietuvos radijo šimtmetį, vakar kartu su Titu Krutuliu pažvelgėme į tarpukario radijo istoriją, jo programų įvairovę ir to meto klausytojų lūkesčius.

*

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvė tampa atvira platforma jauniesiems mokslininkams dalytis savo tiriamaisiais darbais su bibliotekos lankytojais. Čia pristatomi tyrimai apie Lietuvos istoriją, visuomenę, valstybės raidą ir kitas aktualias temas, atskleidžiančias įvairiapusį mokslinių ieškojimų ir atradimų lauką.

📸 Vygaudas Juozaitis

„Ir šiandieninės mūsų knygų rinkos užplūdimas verstine literatūra yra be reikalo neigiamas, tai neišvengiama bet kokio s...
13/05/2026

„Ir šiandieninės mūsų knygų rinkos užplūdimas verstine literatūra yra be reikalo neigiamas, tai neišvengiama bet kokio skaitymo normalė eiga. Iš jos ilgainiui išaugs kultūringa skaitanti visuomenė. Tai buvo visose tautose visais amžiais, tad negali būti kitoniškai ir pas mus.“*, – 1930 m. rašė Kazys Puida.

K. Puida (1883–1945) – viena produktyviausių XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūros figūrų, pasireiškusių kone visuose žanruose. Jis buvo rašytojas, vertėjas, pedagogas, literatūros kritikas, periodinių leidinių redaktorius, leidėjas, spaustuvininkas ir net poligrafinės technikos inžinierius.

Literatūrinio darbo pradžia sutapo su lietuviškos spaudos atgavimu, o versti K. Puida pradėjo dar 1902-1904 m. studijuodamas inžineriją Frydberge. Anot tyrėjų, tai buvo jam priimtinas būdas suartėti su lietuvių kultūra ir pačiam pramokti kalbos subtilybių.

Literatūrologas, literatūros kritikas Vytautas Kubilius K. Puidai yra suteikęs pirmojo profesionalaus nepriklausomos Lietuvos vertėjo titulą. K. Puida buvo itin produktyvus šioje srityje – per savo karjerą išvertė apie 60 knygų. Tarp jų – XX a. klasikų Henriko Ibseno, Uptono Sinclairo, Jacko Londono, Oscaro Wilde’o ir Selmos Lagerlöf kūriniai.

📚 K. Puida buvo pirmasis, tiesiogiai iš danų kalbos išvertęs grožinės literatūros kūrinį. 1926 m. jis išvertė ir išleido žymaus danų rašytojo, vieno ryškiausių Moderniojo proveržio (dan. k. Det moderne gennembrud) atstovų Hermano Bango knygą „Keturi velniai“ (dan. k. De fire Djævle, 1890). Tai paskutinė šio autoriaus novelė, kritikų vertinama kaip vienas ekscentriškiausių jo kūrinių.

„Mūsų duodamoji „Keturi velniai“ apysakaitė savo laiku buvo sukėlusi didelio susidomėjimo ir daug buvo apie ją rašoma ir kalbama [siekiame] duoti savo skaitytojams ir supažindinti juos su vienu iš stambesniųjų danų rašytoju, juo labiau kad lig šiol mes nieko neturim iš danų literatūros išsivertę.“, – apie vertimo tikslus knygos įvade prieš šimtą metų rašė K. Puida.**

*A.K. Puida, „Knygos kultūra“, Gaisai, 1930, nr. 1, p. 188.
** Herman Bang, Keturi velniai, 1926, Kaunas, p. 1, 2.

📷Herman Bang, „Keturi velniai", 1926, Kaunas: „Krivulės“ leidinys. Knyga saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

*

2026 m., minėdama 35-erius metus nuo tada, kai Danija de facto pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos nacionalinė biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje bei Danijos kultūros institutu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje organizuoja ciklą „Metai su Danija: kultūros ir solidarumo tiltai“ ir kviečia prisiminti daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią šalių draugystę bei geriau pažinti bičiulę Daniją.

Address

Gedimino Prospektas 51
Vilnius
LT-01109

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Organization

Send a message to Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras:

Share

Category