09/05/2026
Viešvilė turės dar vieną tarpukario istorijos liudijimą
Šį šeštadienį Mociškių palivarke lankėsi turistų grupė, o kartu su ja – ir Mažosios Lietuvos šiupinį „šmekiavo“ Milda Skučas-Napjus. Tai garsi JAV lietuvių mecenatė ir autorė, aktyviai prisidedanti prie Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo.
Ponia Milda ankstyvąją vaikystę praleido Viešvilėje. 1944 m. liepos 31 d., dar būdama vaikas, kartu su tėvais Ada ir Andriumi Skučais pasitraukė į Vakarus – į Vokietiją, o vėliau apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Šiandien ponia Milda įteikė savo knygą ir paprašė ją perduoti Viešvilės bendruomenei. Prieš perduodamas leidinį Viešvilės seniūnui Valentinui, knygą peržvelgiau ir aš.
Mildos Skučas-Napjus knyga „Ada ir Andrius– dokumentinė apybraiža, kurioje autorė pasakoja savo šeimos istoriją per tėvų – Ados ir Andriaus – gyvenimo prizmę.
Viešvilė šiame pasakojime užima itin svarbią vietą, nes būtent čia autorės tėvai kūrė šeimos židinį tarpukariu ir pirmaisiais okupacijos metais.
Knygoje išryškėja keli svarbūs Viešvilės laikotarpio aspektai:
Valstybės tarnyba ir bendruomenė.
Andrius Skučas Viešvilėje dirbo atsakingą valstybinį darbą – buvo pasienio policijos karininkas, vėliau muitinės viršininkas. Knygoje aprašoma, kaip šeima įsiliejo į miestelio gyvenimą, bendravo su vietos šviesuomene ir kitais pareigūnais.
Kasdienybė pasienio miestelyje.
Viešvilė, būdama Mažosios Lietuvos pasienyje, jautė augančią geopolitinę įtampą. Autorė pasakoja apie tėvų buitį, namų aplinką ir pastangas sukurti saugią erdvę vaikams grėsmingų įvykių akivaizdoje.
Tragiški lūžiai.
Viešvilės laikotarpis siejamas ir su skaudžiais istorijos posūkiais. Šeima patyrė pirmosios sovietų okupacijos grėsmę, tėvo arešto pavojų, o galiausiai priėmė sprendimą trauktis į Vakarus, palikdama puoselėtus namus.
Emocinis ryšys.
Knygoje Viešvilė vaizduojama kaip prarastasis rojus – vieta, kurioje Ada ir Andrius buvo laimingiausi, prieš prasidedant ilgiems tremties ir emigracijos metams.
Džiugu, kad Viešvilę pasiekia tokie vertingi istorijos liudijimai, o likimas leidžia pažinti žmones, kurie savo darbais prisideda prie Lietuvos atminties išsaugojimo.
Sigitas iš Mociškių palivarko :)
