31/03/2026
Elena Perikleous
Sodinkite pasakojimus, ir pasaulis sužydės
Kartą, seniai seniai, gimė vaikas, norėjęs gyventi geriau už visus pasakų herojus, kurie lyg niekur nieko gyveno laimingai.
Jis augo ir keitėsi. Skaitė ir mainė pavidalus.
Virsdavo Don Kichotu ir kovodavo su vėjo malūnais.
Virsdavo Alisa ir patirdavo stebuklų.
Virsdavo Robinu Hudu ir gelbėdavo miškus.
Virsdavo vilku ir suburdavo staugiančias prieš mėnulį gaujas.
Metai ėjo, o pasaulis nesikeitė taip, kaip jis troško.
Bet jam pavyko sukurti savo pasaulį sodu apsuptuose rūmuose.
Čia jis turėjo viską, ko geidė širdis.
Praėjo dar daugiau metų ir, kadangi skaitydamas darėsi vis išmintingesnis, jis rado išeitį.
Atėjo ruduo. Jis suarė žemę ir ją apsodino.
Atėjo žiema. Jis laukė, kol nutirps balta sniego marška. Rinktinių knygų draugija jam padėjo būti kantriam.
Pavasarį išsprogo pirmieji lapeliai. Kamienai, šakos augo, pasirodė pumpurai. Siela prisipildė spalvų ir kvapų.
O vasarą? Valtys, burlaiviai, oro balionai, dviračiai… Keliauk kur tik nori!
Jis jau aiškiai žinojo, kad pasaulį pakeis tik šitaip.
Ir tapo sodininku.
Stebuklingų pasakojimų sodininku.
Sėjo žodžius, tręšė vaizdus, kaupavo burtus, laistė vaizduotę – ir dygo pasakojimai. Kas toliau? Jis skindavo meilę ir dovanodavo puokštes praeiviams.
Taikos, vilties, stiprybės, tikėjimo tuo, kas neįmanoma, puokštes. Mažų stebuklų puokštes kiekvienam.
Kas pavasarį, balandžio 2-ąją, jo pasodinti pasakojimai išpuošdavo pasaulį žiedais.
Sodų auginimo dirbtuvėse jis pasidalydavo sodininkystės žiniomis su dideliais ir mažais.
Ir tapo jo sodas Vilties sodu, jo rūmai – Stebuklų rūmais, kur amžiams įsikūręs burtininkas vynioja raudonas pasakojimų gijas.
Iš graikų kalbos vertė Diana Bučiūtė
