Trakų istorinis nacionalinis parkas / Trakai historic national park

23/04/2026

1991-aisiais, praėjus vos metams po to, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, buvo įkurtas ir Trakų istorinis nacionalinis parkas. Tai nebuvo atsitiktinumas ar techninis formalumas. Tai buvo politinis ir kultūrinis pareiškimas: mes žinome, ką saugome. Mes žinome, kodėl saugome.
Trakų istorinis nacionalinis parkas - ypatingas gamtos kūrinijos ir žmogaus gyvenimo pėdsakų derinys. Čia dažnai neįmanoma atskirti, kur baigiasi miestas ir prasideda gamta. Čia ledynmečio suformuoti ežerai tyvuliuoja prie LDK pilių sienų, Bražuolės piliakalnis primins kunigaikščių kovas, o Senieji Trakai didžiuojasi istorinės sostinės titulu ir prisimena Lietuvai davę kunigaikštį Vytautą, kurį vienintelį vadiname Didžiuoju. Čia per keliolika minučių praeisite pro karaimų kenesą, katalikų bažnyčią, neišlikusių sinagogos ir mečetės vietas, stačiatikių cerkvę. Trakų vaivadų dvarų pamatai kalba apie kazokų pralietą kraują ir sudegintą miestą. Šalia sentikių kaimo, pažymėta demarkacinė linija, kuri dar XX amžiuje perplėšė valstybę, o Varnikų miškas neleidžia pamiršti apie 1941-ųjų rugsėjį, kai čia buvo nužudyti 1 446 Trakų gyventojai žydai, iš jų 597 vaikai. Čia dvaro sodyba atsispindi ežere, kurį saugo Natura 2000 tinklas.
Visa mūsų valstybės istorija – nuo LDK didybės iki okupacijų paliktų randų – telpa į vieną nedidelę teritoriją, kurią galima apeiti per dieną.
Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas yra sakęs, kad Trakai – tai Lietuvos miniatiūra.
Trakų istorinis nacionalinis parkas nėra baigtinis projektas. Tai yra nuolatinis darbas, kasdienis pasirinkimas.
Trakai yra per daug svarbūs, kad juos paliktume išgyventi. Per gyvi, kad juos paverstume muziejumi. Per sudėtingi, kad juos supaprastintume iki Instagramo kadro.

15/04/2026

Meluoti kuo mažiau. „Mentir lo mínimo“.
🎭 šiuolaikinio cirko trupė Alta Gama (Prancūzija) atvyksta į Užutrakio dvarą su išskirtiniu pasirodymu „Mentir lo mínimo“.
Paprastas, poetiškas, pagardintas humoru - taip savo pasirodymą apibūdina trupė.
🕕 Susitinkame rytoj, balandžio 16 d., 18:00 ežero terasoje.
🎥 Kūrėjų mintys – LRT „Panorama“ reportaže nuo 33:38 min.:
https://www.lrt.lt/mediateka/video/panorama

🎟 Bilietai:
https://www.bilietai.lt/renginiai/FBDM4QBCZS/siuolaikinio-cirko-trupes-alta-gama-spektaklis-mentir-lo-minimo

Organizatorius: VšĮ "Menų spaustuvė"
Sklaidos projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, įspanų kultūros fondas Acción Cultural Española (AC/E).
Projekto partneris: Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija
D. Putino nuotrauka

03/04/2026

Artėjant Velykoms, visi aktyviai dalijasi kiaušinių marginimo būdais. Siūlome pažiūrėti, kaip laukinių paukščių kiaušinius nudažo motulė Gamta.

01/04/2026

Trakų miestą kadaise valdė didieji kunigaikščiai, o šiandien ežerus valdo didieji gaigalai! 🦆
Ar pastebėjote, kad lietuvių tautosakoje antis – išsilaisvinimo simbolis? Sigutė nuo pamotės priespaudos ištrūko pavirtusi antimi, o pasakoje „Pragaro katilo kurstytojas“ velnio dukra su mylimuoju mėgino pabėgti virtę antimi ir gaigalu (pagal N. Vėlius, Chtoniškasis
lietuvių mitologijos pasaulis, Folklorinio velnio analizė, Vilnius, 1987).
Lietuvoje gyvenanti Didžioji antis (Anas platyrhynchos) – dažniausia laukinė antis Lietuvoje. Ji yra viena didžiausių ančių rūšių pasaulyje – kūno ilgis 50–65 cm, sparnų plotis 81–98 cm. Iš šios rūšies kilusios visos naminės antys. Patinų ryški žalsvai melsva galva, o patelės pasitenkina rusvu maskuojančiu apdaru, šeriasi kartą per metus, netekdamos plasnojamųjų plunksnų ir trumpam negalėdamos skristi (pagal lt.wikipedia.org).
Kitą kartą pamatę didžiąją antį Trakų ežeruose, prisiminkite, kad ji – ne tik įprastas paukštis, bet ir laisvės simbolis, ir tikra mūsų vandens telkinių šeimininkė. 🦆✨
Nuotrauka A.Kriaučiūnienė

27/03/2026

TRAKŲ KARAIMAI IR KAZIMIERAS JOGAILAITIS. Prieš 585 metus 1441 m. kovo 27 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1427-1492) suteikė Trakų karaimams Magdeburgo teisę. Tai unikalus atvejis istorijoje, kai nekrikščioniškai bendruomenei buvo suteikta krikščioniško miesto teisės privilegija. Minėtose privilegijose aptariama karaimų teisinė padėtis, santykiai su kitataučiais, mokesčiai, pajamos ir kt. Šios valdovo Kazimiero Jogailaičio karaimams suteiktos privilegijos suformavo išskirtinę Lietuvos miestų valdymo istorijoje situaciją. Daugiau:

Prieš 585 metus 1441 m. kovo 27 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1427-1492) suteikė Trakų karaimams Magdeburgo teisę. Kazimiero Jogailaičio privilegijo…

24/03/2026

Ežerai, supantys Trakus, tai vienas iš svarbiausių ir vertingiausių kraštovaizdžio elementų. Jie giliai įsiskverbė į žmonių gyvenimą, maitina ir džiugina juos. Smagu valtele persikelti į kitą krantą pas gimines arba nuplaukti į salą papramogauti su draugais. 5-ajame XX a. dešimtmetyje atsirado naujas būdas plaukioti Trakų ežeruose - tai garlaivis. Garlaivio maršrutas prasidėdavo Lukos ežere prie geležinkelio stoties, tęsėsi link Salos pilies ir Užutrakio, kur vietoje grafų Tiškevičių valčių namelio, atsirado nauja medinė prieplauka. 7- ajame XX a. dešimtmetyje toks reisas kainavo 12 kapeikų. Trakuose plaukiojo garlaiviai „Trakai“, „Galvė“, „Lermontovas“ ( savotiškas pavadinimas Trakams), po savęs dažnai palikdami tepalų vaivorykštes ežero paviršiuje. Vienas jų arba tai kas iš jo liko vis dar rymo netoli Užutrakio.
O kaip matote Jūs, ar garlaiviai turėtų grįžti į Galvę?
Nuotraukos iš TINP direkcijos archyvo. Aut. A. Firkovič.