11/06/2026
Rašytojas, vertėjas Stepas Zobarskas užsienyje 1939 m.
Utenos kraštotyros muziejus
Matmenys
Aukštis x plotis – 13,3x8,4 cm (1982-12-03)
Gimimo data: 1911-01-17
Gimimo vietovė: Pamaleišio k. (Anykščių r.)
Rašytojas poetas, prozininkas, vertėjas, leidėjas
Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1911 m. sausio 30 d.
Tėvai: Mykolas Zobarskas ir Karolina Mulvinaitė-Zobarskienė – valstiečiai žemdirbiai.
1911 m. sausio 20 d. Duokiškio bažnyčioje jį pakrikštijo kunigas filialistas Zubrickas, krikštatėviais buvo Jonas Vigelis ir Domicelė Mulvinaitė-Nakutienė, Juozapo Nakučio žmona.
Anksti mirus tėvui, S. Zobarską augino ir į mokslus išleido viena motina.
Mokėsi Netikiškių (Anykščių r.), Duokiškio (Rokiškio r.) pradžios mokyklose ir Rokiškio gimnazijoje, bet jos nebaigė.
Kraštiečio kunigo ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto dėka S. Zobarskas 1928 m. įsikūrė Kaune, dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje.
1929 m. jis dirbo žurnalo "Trimitas" redakcijoje, 1930–1934 m., įsikūrus moksleivių žurnalui "Šviesos keliai", dirbo jo redakcijoje, 1931–1934 m. buvo redaktoriaus pavaduotojas-techninis redaktorius. 1934 m. S. Zobarskas trumpai redagavo fizinio auklėjimo ir sporto savaitraštį-žurnalą "Kūno kultūra ir sveikata". Jis buvo ir Lietuvos skautų laikraščio "Skautų aidas" bendradarbis, bendradarbiavo pavasarininkų ir šaulių spaudoje.
1934–1940 m. jis taip pat buvo Lietuvos Raudonojo kryžiaus tarnautojas, Jaunimo skyriaus vedėjas.
1934–1940 ir 1941–1944 m. S. Zobarskas su pertraukomis studijoms buvo Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos leidinio vaikams – žurnalo "Žiburėlis" redaktorius.
1935–1936 m. Paryžiuje (Prancūzija) jis mokėsi Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje, kur studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą, žurnalistiką, socialinius mokslus. 1939 m. jis stažavosi Paryžiuje, Raudonojo kryžiaus Lygoje.
1940 m. S. Zobarskas trumpai buvo Kauno radiofono vaikų valandėlių vedėjas.
1944 m., vengdamas tremties, su šeima jis pasitraukė į Vokietiją. 1944–1948 m. jis gyveno įvairiose Austrijos ir Vakarų Vokietijos vietose, dirbo Buchlertalio mažųjų variklių fabrike ir kitur.
1946 m. S. Zobarskas tęsė studijas Heidelbergo universitete, kur mokėsi kalbų. Jonui Pauliui Lenktaičiui (1913–2003) Tiubingene (Vokietijoje) atnaujinus lietuviškos leidyklos "Patria" veiklą, jis ten išleido naujas pasakas vaikams "Riestaūsio sūnus" ir "Gandras ir gandrytė" (1947 m.) bei perspausdino keletą Lietuvoje išleistų knygų: pasaką "Brolių jieškotoja" (1947 m.), apysakų rinkinius "Ganyklų vaikai" ir "Per šaltį ir vėją" (1948 m.). 1946 m. Tiubingene atkūrus Lietuvių rašytojų tremtinių draugiją, jis buvo išrinktas jos iždininku ir šias pareigas ėjo iki 1948 m.
1948 m. S. Zobarskas persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, iš pradžių buvo įsikūręs Watebury mieste (Konektikuto valstija), vėliau persikėlė į Niujorką. 1949–1952 m. Niujorko universitete jis lankė anglų kalbos studijas. 1949–1952 m. S. Zobarskas buvo vienos amerikiečių jaunimo įstaigos – Committee for the Care of European Children – patarėjas.
1951–1954 m. jis redagavo literatūros žurnalą "Gabija", kartu su Jonu Aisčiu 1954 m. parengė ir išleido "Gabijos" literatūros metraštį – almanachą, skirtą lietuvių spaudos atgavimo 50-mečiui. 1955–1956 m. jis redagavo Lorenso mieste (JAV) leidžiamą "Eglutės" žurnalą, kuriame bendradarbiavo ir anksčiau.
Vėliau S. Zobarskas ėmėsi naujos, rizikingos, iki jo lietuvių leidėjų beveik nemėgintos leidybinės veiklos – angliškai skaitančią JAV visuomenę supažindinti su lietuvių literatūra. 1959 m. jis parengė ir pirmiausiai amerikiečių leidykloje išleido lietuvių liaudies pasakų rinkinį "Lithuanian folk tales", pats vertė į anglų kalbą ir publikavo lietuvių rašytojų kūrinius.
1960 m. Niujorke jis įsteigė knygų leidyklą "Manyland Books", kurioje du dešimtmečius leido lietuvių rašytojų kūrinių vertimus į anglų kalbą: antologijas "Selected Lithuanian Short Stories" ("Rinktiniai lietuvių apsakymai", 1960 m.), "The Lithuanian Short Story" ("Lietuvių apsakymas", 1966 m.) ir kitas knygas.
S. Zobarskas buvo JAV Lietuvių rašytojų draugijos narys ir jos valdybos narys nuo pat šios draugijos įsteigimo 1948 m. Jis buvo išrinktas šios draugijos Revizijos komisijos nariu, buvo Knygų leidimo komisijos narys.
S. Zobarskas rašė eilėmis ir proza daugiausia jaunimui ir vaikams.
Pirmasis jo prozos vaizdelis iš kaimo gyvenimo "Piemenukas" buvo išspausdintas 1928 m. "Pavasario" žurnale. Vėliau, 1929 m., "Trimite" tarp kitų jo vaizdelių ir eilėraščių buvo įdėtas ir pasakojimas "Beragis". Vėliau savo kūrinius jis spausdino moksleivių žurnale "Šviesos keliai".
Nepriklausomoje Lietuvoje S. Zobarskas buvo vienas populiariausių vaikų ir jaunimo rašytojų. S. Zobarskas išleido apysakų ir apsakymų rinkinių, pasakų vaikams, taip pat rašė psichologinio pobūdžio noveles suaugusiems. Kartu su Jurgiu Ambraška (1906–1945) jis parengė populiarų vadovėlį pradžios mokykloms – elementorių ir pirmųjų skaitymėlių knygą "Aušrelė" (1935 m., iliustravo Petras ir Domicėlė Tarabildai), paskui ir pats vienas išleido kelias to elementoriaus laidas. Slapyvardžiais St. Malaišis, S. Pamalaišietis, Stp. Daujotas, Valentinas Kavolis jis taip pat paskelbė įvairių knygų recenzijų. Jo knyga vaikams "Šventupėlio šnekos" 1944 m. antrosios sovietinės okupacijos pradžioje buvo sunaikinta spaustuvėje.
Vieną stipriausių savo novelių "Monsinjoro suoliukas" S. Zobarskas parašė jau pasitraukęs į Vokietiją (paskelbta 1947 m.), Austrijoje sukūrė įspūdingiausią psichologinę novelę vaikams "Kristelė" (paskelbta 1946 m.).
Vėliau pavieniai jo prozos kūriniai buvo publikuojami JAV lietuvių spaudoje.
S. Zobarsko kūrybos leidimai:
1934 m. – "Mano tėviškėj" (eilėraščiai), "Gerasis aitvaras" (apsakymai vaikams), "Ganyklų vaikai" (apsakymai vaikams, kiti leidimai: 1940, 1948 ir 2002 m.).
1935 m. – "Anapus miško" (novelės).
1936 m. – "Aušrelė" (su kitais autoriais, vadovėlis pradžios mokyklai, 3 dalys, daug pakartotų leidimų).
1937 m. – "Paukščio likimas" (apysaka).
1938 m. – "Moters stiprybė" (novelės), "Brolių ieškotoja" (pasaka, kiti leidimai: 1947, 1992, 1997 ir 2018 m.).
1939 m. – "Pabėgėlis" (apsakymų rinkinys).
1940 m. – "Paukščiai ir žmonės" (apsakymai), "Per šaltį ir vėją" (apsakymai, kiti leidimai: 1948, 1989 m.).
1943 m. – "Arti žemės" (novelės, publicistika).
1946 m. – "Gandras ir gandrytė" (pasaka, kitas leidimas – 2006 m.), "Savame krašte" (novelės).
1947 m. – "Riestaūsio sūnus" (pasaka, kitas leidimas – 2003 m.).
1951 m. – "Neklaužados" (apsakymai vaikams).
1952 m. – "Doleris iš Pitsburgo" (apysaka jaunimui).
S. Zobarsko proza nuo 1947 m. verčiama į vokiečių, prancūzų, anglų kalbas.
S. Zobarskas yra išvertęs į lietuvių kalbą K. Hamsuno "Po rudens dangumi" (1936 m.), M. de Unamuno "Teta Tūla" (1937 m.), D. Wernerio "Raudonojo Kryžiaus istorija" (1941 m.), G. de Maupassanto "Moters širdis" (1953 m.), W. Somerseto Maughamo "Dažytas vualis" (1958 m.) ir kitų autorių, rašiusių taip pat ir vaikams, kūrinių.
Už apsakymų rinkinį "Ganyklų vaikai" S. Zobarskas buvo apdovanotas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premija (1934 m.). Už apsakymų rinkinį "Pabėgėlis" jam buvo skirta antroji Lietuvos Raudonojo kryžiaus premija (1939 m.).
Susituokė 1934 m. liepos 17 d. Kauno Prisikėlimo bažnyčioje, žmona Matilda Malinauskaitė-Zobarskas (1911–1973). Duktė Nijolė Zobarskas (1937–1990).
Mirė 1984 m. birželio 9 d. Vudheivene (Woodhaven, Niujorkas, JAV). Palaidotas Niujorko Cypress Hills kapinėse (Didžiojo slėnio sekcija 15) šeimos kape šalia anksčiau mirusios žmonos, vėliau ten palaidota ir jų duktė. Kapą ženklina juodo akmens stela su iškaltu kryžiumi su saulute ir įrašu: "Zobarskas / Matilda / 1911–1973 / Stepas / 1911–1984".
S. Zobarsko gimtinėje Pamaleišio kaime, minint rašytojo 80-metį, buvo atidengta stogastulpių kompozicija (autorius – tautodailininkas Jonas Tvardauskas, 1991 m., restauruota 2017 m.), kurioje įamžinti populiariausios jo apsakymų knygos "Ganyklų vaikai" herojai.
Svėdasuose yra pavadinta Stepo Zobarsko vardu pavadinta gatvė.
