11/09/2023
Rugsėjo 29 d. 17 val. Ekspozicijoje „Laisvės kovos Šilavoto krašte“ (A. Radušio g. 17, Šilavotas, Prienų r. sav.) bus pristatyta Tomo Taškausko knyga „Raudų siena: epitafijos Lietuvos partizanams“ bei Augustos Daunytės paroda „Abraičių šeimos tremties istorija“.
Kviečiame giliau pažinti Lietuvos Laisvės kovas, pažvelgiant į jas per meno prizmę. Dviejų jaunosios kartos kūrėjų poeto Tomo Taškausko ir interjero dizainerės Augustos Daunytės kūryba jautriai paliečia Lietuvos Laivės kovų istoriją, skatina apmąstyti rezistencijos laikotarpį, įsijausti į Laisvės kovotojų, tremtinių gyvenimą, jų pasirinkimus. Tikime jog jų kūryboje įžvelgsite ir atrasite tai, kas artima jums.
---
Knyga „Raudų siena” aktuali kaip meninės pagarbos mūsų laisvę iškovojusiems partizanams išraiška. Pasirinktas maldaknygės formatas, o šriftas primins partizaninėje spaudoje naudotą šriftą. Visa knygelė - kaip vienas kūrinys, kurį vienija simbolinės plotmės: jaunystė, žydėjimas, lūžis, priešlaikinė žūtis, ugnis ir viltis. Šios plotmės kaip kūrinio leitmotyvas bus perteikiamos per skaitytojui atpažįstamus objektus. Kuriama paralėlė tarp jauno medžio ir jauno žmogaus, kuriuos vienija bendra žemė, simbolinis erdvėlaikis ir likimas. Iliustracijos - tai tarsi simbolinis raktas, papildantis teksto prasminį kontekstą.
---
Domėjimasis šeimos reliktais bei kasdienybės istorijomis Augustą Daunytę nuvedė iki prosenelių gyvenimo apžvalgos. Senelių gyvenimo archyvai nukėlė į praėjusį šimtmetį, o jų gyvenimo istorija padėjo įvertinti dabartinio pasaulio privalumus: pasigilinusi į to meto politinę, socialinę, kultūrinę bei ekonominę situaciją, suprato, koks atšiaurus gyvenimas teko parodos autorės protėviams. Visa pateikta šeimos istorija yra pagrįsta sakytine istorija, prisiminimais, kuriais pasidalino parodos autorės giminaičiai. Apie šia parodą A. Daunytė savo baigiamajame magistro darbe rašo: „1951 m. spalio 2 d. 06val. ryto į Abraičių šeimos namus pasibeldė kareiviai. Šeima buvo apsupta, o lauke laukė sunkvežimis. Netrukus šeimai pradėjus ruoštis jis nuvažiavo dar atvežti Kunstų ir Girdauskų šeimas. Kieme buvo likę „saugotojai“, kad niekas nepabėgtų. Tėvai krovė svarbiausius daiktus, o tuo tarpu mama liepė dukroms bėgti, kai tik atsiras proga ir įspėti kaimynus. Abi taip ir padarė. Vida iššoko pro galinį langą, deja ją bėgančią pamatė „stribas“. Jis iššovė, bet nepataikė, o ji pabėgo. /.../ 1951 m. spalio 2 d. Abraičių šeimą traukiniu ištrėmė į Krasnojarsko kraštą, Beriozovko rajoną, Kuličkos kaimą. Tik vyresnioji dukra Vida, mamos pamokyta, radusi tinkamą progą pabėgo ir liko Lietuvoje.“.
---
Renginio organizatoriai: Prienų krašto muziejus, Šilavoto Davatkyno muziejus ir bendruomenė.
Partneriai: Prienų rajono savivaldybė, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas.
