https://www.facebook.com/207567622617190/

Ką veikti Palangoje?, Palanga Sena (2026)

15/06/2021

Gegužės 10 d. 10:30 sirenų skardus riksmas ir nervingas varpų gaudesys paskelbė nelaimės pradžią. Visų akys staiga nukrypo Palangos klebonijos link, kur iš aukštų liepų vainiko veržėsi tiršti juodi dūmai. Klebonijoje ruoštasi sutikti vyskupą, krosnys dėl neapsižiūrėjimo perkaito ir užsidegė dūmtraukis. Kol ugnis namą įveikė, rūpestingi gelbėtojai išgabeno turtą ir tvarkingai s**o gilumoje sukrovė. Deja daugelio archyvų neišgelbėjo. Tikėtasi, kad ugnis bus lokalizuota, tai niekas ir negalvojo apie platesnį ugnies siautimą. Ir staiga ugnies žiežirbos per klebonijos liepų viršūnes vėjo sūkuriais nuskrido iš sykio ant kelių namų. Kol žmonės susivokė, ugnyje ir dūmuose paskendo keli Vytauto gatvės ir tolimesnės Gimnazijos gatvės nameliai. Vėjas vis stiprėjo ir greitai įpūtė liepsnas. Ugnis įsikibo ir į didžiausią Palangoje pastatą – gimnaziją. Liepsnos laižė padanges ir pažemes. Nuo karščio raitėsi stiklai languose, ištirpo gatvės asfaltas, visur aitrūs dūmai ir riksmai. Blaškėsi gyvuliai iš tvartų, puldinėjo vyrai, nebepasirinkdami ką gelbėti. Visose keturiose pusėse liepsnojo.

Gavę 3000 litų garantiją, į liepsnojančią Palangą atvyko Klaipėdos ugniagesiai. Juos atsekė kariuomenės įgulos ugniagesiai be užstato, būrys karių gelbėtojų, bei Kretingos ugniagesių komanda ir kretingiškiai šauliai. Ištįso kilometrinės žarnos iš Rąžės upelio, palangiškiai ant stogų su šlapiais skudurais ir kibirais vandens. Užsidegusieji namai liepsnojo, bet naujų aukų jau nepajėgė pagriebti. Pavakaryje ugnis tiek sustabdyta, kad galima buvo Vytauto gatve išilgai paėjėti. Tamsiai melsva ugnele liepsnoja iš valstybinės degtinės parduotuvės išbėgęs spiritas, lėtai rusena grūdų pirklio išskleisti sandėliai, į dangų kyšo sunykusios dirbtuvės įrengimai. Vieno gintarininko sudegė sezonui paruošto gintaro už 60 000 Lt. Užtat kitas žydas krautuvininkas sugebėjo išgelbėti savo parduotuvę dalindamas žmonėms kibirus ir mokėdamas jiems po 5 litus už gaisro gesinimą. Pritrūkę kibirų, žmonės atsinešė savo indų. Jiems nelaimėlis mokėjo jau po 10 litų.

Pagalbos ranką ištiesė Kretingos apskrities viršininkas Vaišnys. Daug duonos, silkių, medaus, cukraus atgabeno į Palangą Kretingos, Darbėnų ir net Kauno žydai. Jų aukos sukrautos sinagogoje, iš kur dalinamos visiems, kas prašo.

Sudegė 120 gyvenamųjų namų, per 200 negyvenamųjų. Kurorto zona, visos puošnios vasarvietės liko nepaliestos. Iki sezono Palanga nusišluostys ašaras ir su giedra šypsena lauks atvykstančių vasarotojų.

14/06/2021

Marija Tiškevičiūtė (Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus sesuo) – buvo netipiška to meto moteris. Gimė ji 1871-ųjų lapkričio 22 dieną, tad netrukus minėsime 150-ąsias jos gimimo metines. Mariją ir seseris auklėjo ir mokė iš užsienio atvykusios guvernantės. Motinai Sofijai svarbu buvo jų intelektas, išsilavinimas, mokėjimas bendrauti, o taip pat nuo mažens dukras pratino prie labdaringos veiklos. Grafaitės prižiūrėjo ir slaugė dvaro ligoninėje gydomus ligonius, dvaro prieglaudos globotinius, materialiai remdavo miesto varguolius, mokė jų vaikus skaityti ir rašyti.

1887 m. iš Didžiosios Britanijos pas Tiškevičius į Kretingos dvarą atvyko vienos Škotijos mokyklų rektoriaus dukra Margaret Saint-Clair, mokiusi jų dukras anglų kalbos ir matematikos. Netrukus Margaret tapo ne tik Marijos mokytoja, bet ir jos gera bičiule, juolab kad amžiaus skirtumas tarp jų tebuvo šešeri metai. Galbūt tas užsimezgęs tvirtas ryšys paskatino grafaitę Tiškevičiūtę savo gyvenimą pašvęsti ne šeimai ir vaikams, bet visuomeninei, kultūrinei ir labdaringai veiklai. Jos abi 4 kartus kartu apsilankė Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, viešėdamos pas Saint-Clair tėvus. Po abiejų tėvų mirties Margaret visam laikui atvyko į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje, kur buvo įsikūręs Marijos Tiškevičiūtės brolis Antanas Tiškevičius (apie jį jau esu rašiusi). Marija kartu su Margaret Vilniuje už savo lėšas atidarė ambulatoriją, kuriai ji ir vadovavo. Jos bičiulė čia dirbo medicinos seserimi, padėdama samdomam gydytojui. Deja, ta veikla tęsėsi neilgai, nes miesto valdžiai įkūrus savo ambulatoriją, savąją teko uždaryti. Kiek vėliau jos abi ėmėsi labdaringos veiklos Vilniuje įkūrusios prieglaudą, kurioje gyveno nedidelį atlygį gaudavusios ir dėl to savo būsto negalinčios įsigyti bei nuomotis moterys. Marija Kretingos dvare atidarė pirmąjį lietuvišką vaikų darželį, kuriame per lauko darbų sezoną prieglobstį rasdavo ikimokyklinio amžiaus dvaro kumečių vaikai.
Spaudos draudimo metu Marija savo karietoje iš Klaipėdos į Kretingą ir Palangą parveždavo draudžiamos spaudos siuntas, nes jos karietos carinio režimo žandarai ir pasienio sargybiniai netikrindavo. Nors lietuviškai pati vos tesuprato, bet jos parašyta istorinė apysaka „Viskantas“ buvo išversta į lietuvių kalbą ir išspausdinta katalikiškame mėnesiniame žurnale „Tėvynės sargas“. Rašė ji po Laumės Lelivaitės slapyvardžiu (Leliva – tai Tiškevičių giminės herbas). Marijos meile žirgams ir jodinėjimui sužavėtas Jonas Mačiulis-Maironis, vasaras praleisdavęs Palangoje, 1904 metais jai dedikavo savo vienintelę lenkų kalba parašytą poemą „Nuo Birutės kalno“ („Znad Biruty“), kurios pagrindinės herojės Celinos prototipas ir buvo pati Marija.

1924 metais staiga mirus Margaret, ji buvo palaidota Tiškevičių šeimos kapavietėje Palangos kapinėse, greta Marijos sesers Antoninos. Marija labai išgyveno, ją ištiko dvasinė krizė. Jai įveikti grafaitė išvyko į Prancūzijos Strasbūro miestą, kur 2 metus praleido užsidariusi moterų vienuolyne. Grįžusi į Lietuvą gyveno pas brolius Kretingoje ir Palangoje, savo pajamas gaudavo iš turimo dvarelio ir nuomojamų Palangos vilų.

1941 m. birželio 14 d. Marija ištremiama į Sibirą. Mirė M. Tiškevičiūtė 1943 m. vasario 15 d. nuo dizenterijos, nors byloje jos mirties faktas ir nepatvirtintas. Sovietinėse koncentracijos stovyklose mirę ar nužudyti kaliniai būdavo užkasami laukuose ar pamiškėse šalia stovyklų, jų kapai nežinomi. Marija svajojo būti palaidota greta savo bičiulės, tam ji buvo pasidariusi ir antkapį su kukliu užrašu.

14/06/2021

Nikolajus Nikitinskis gimė apie 1865 metus Novgorode. Apie 1894 m. buvo paskirtas į Palangą policijos viršininku. Per Pirmąjį pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, bet jam pasibaigus - grįžo. Tik tada jau dirbo raštininku gaisrinėje. Nikitinskis buvo gabus žmogus: taisė laikrodžius, drožinėjo, fotografavo. Jam susirgus grafas ir klebonas šelpė jį maistu ir kuru. Mirus pirmai žmonai, Nikitinskis paveldėjo namą Maironio gatvėje. Mirė 1921 metais, palaidotas Palangos kapinėse.

Nikolajui Nikitinskiui viršininkaujant 1899 metais Palangoje buvo suorganizuotas pirmasis lietuviškas spektaklis "Amerika pirtyje“. Bet galėjo ir neįvykti. Nikitinskis budriai sekė visų spektaklio organizatorių ir dalyvių žygius, laikydamas visus dalyvius politiškai neištikimais, ir ieškojo priekabių, kad spektaklis neįvyktų. Savaime aišku, valdžios organams, o ir Palangos vasarotojams, suvažiavusiems beveik vien tik iš Lenkijos, keistai turėjo atrodyti ir lietuviškai išspausdinti plakatai, ir pats lietuviškasis vaidinimas, nes juk spauda buvo uždrausta ir lietuviškasis kultūros darbas buvo laikomas nelegaliu veiksmu, todėl ir didelis kaimiečių suvažiavimas į spektaklį išgąsdintam policmeisteriui galėjo atrodyti lyg revoliucijos pradžia. Paskutinis incidentas įvyko, kai prieš spektaklį tikrinant bilietus Nikitinskio nepažino ir bilieto paprašė. Nikitinskis dėl to buvo taip perpykęs, kad vos pavyko Vaineikiui ir kitiems jį nuraminti ir dar kartą išgelbėti pasirodymą.

09/06/2021

Palanga garsėjo romantiškomis meilės istorijomis jau nuo Birutės ir Kęstučio laikų. O viena iš itin pikantiškų nutiko 1929 metais, kai čia su savo antrąja žmona į jos gimtą miestą atsikraustė viena ryškiausių to meto Lietuvos asmenybių aušrininkas, laisvamanis dr. Jonas Šliūpas. Visa šalis aptarinėjo ir baisėjosi, mat jaunikis buvo vyresnis už nuotaką net 38 metais, jam jau buvo suėję 68-eri.
Grasilda Grauslytė su Šliūpu susipažino jo paties namuose, kai buvo pakviesta padėti savo sesei, tų namų ekonomei, sunkiai pasiligojus Jono pirmajai žmonai Liudvikai. Po žmonos mirties Jonas Šliūpas palaukė metus ir pasipiršo Grasildai. Visi trys Šliūpo vaikai pasipiktino tėvo vedybomis, o jis pats nusprendė ramybės ieškoti Palangoje.
Čia šeima nusipirko nedidelį vasarnamį. 1930 metais gimė sūnus Vytautas. Tik Jonas Šliūpas ramiai sėdėti negalėjo, ėmė rūpintis, kad Palanga gautų miesto statusą. Tą pavyko padaryti 1933 metais, o dėkingi palangiškiai išrinko jį pirmuoju miesto burmistru. Tapęs juo persikraustė į erdvų valdišką namą šalia savo sklypo. Dabar name veikia memorialinis Jono Šliūpo muziejus. Užsukite į jį - apie Šliūpo veiklą Palangoje yra nedaug žinoma, bet maloni muziejaus darbuotoja papasakos apie tai, kodėl jo bijojo latvių prezidentas ir Čikagos lenkai 🙂
Miesto burmistru Jonas Šliūpas buvo trumpai, 4 metus iš čia pragyventų 15-os, užtat iš viso net 3 kartus. Jis rūpinosi miesto infrastruktūros, kelių tvarkymu, miestelėnai buvo raginami nevažinėti dviračiais šaligatviais, kad netrukdytų pėstiesiems, taip pat šaligatviais nevesti į ganyklas gyvulių. Kurortas juk! Vietiniams išrūpino net 25 centais pigesnę elektros energiją iš Etai Gutmanienei priklausiusios vietinės elektrinės, ragino vandens procedūromis vilioti poilsiautojus. Jono Šliūpo nemėgo centrinė valdžia, bet miestiečiai kreipdavosi tada, kai reikėjo daryti tvarką.

09/06/2021

Savo eiles Palangai skyrė Maironis, J. Marcinkevičius ir dar daug kitų daugiau ir mažiau žinomų poetų. O ar žinojote, kad net ne vieną eilėraštį Palangai yra skyręs Nobelio literatūros premijos laureatas Josifas Brodskis?
Brodskio gyvenime, kuris vėliau buvo nušviestas šlovės spindulių, tame gyvenime, kai jam teko nakvoti Europos šalių kunigaikščių pilyse, būtent Palanga buvo pirmas miestas, pasiūlęs nakvynę grafų Tiškevičių rūmuose – tegul ir jų rūsyje (1966 metais, kai jis lankėsi pirmą kartą, ten buvo įrengtas bendrabutis kuriamo Gintaro muziejaus darbuotojams). Per antrąjį apsilankymą kurorte poetas apsistojo „Pajūrio“ viešbutyje, kur sutiko savo elegijoje minimą rusų lakūną.
Kurorto sezonas baigėsi, lauko kavinių stalai riogso apversti, o rudeninė visų apleista Palanga poetui atrodo kaip geriausia vieta pasaulyje. Eilutė iš eilėraščio „Konjakas grafine - gintaro spalvos“ tapo savotiška vizitine kortele konjako reklamoje. J. Brodskio į pasaulį paleista poetinė metafora tokia gyvybinga, kad bent jau rusakalbiams konjako ir brendžio gerbėjams pasaulyje šis gėrimas asocijuojasi su gintaro spalva ir, žinoma, su Pabaltiju.
Коньяк в графине -- цвета янтаря,
что, в общем, для Литвы симптоматично.
Коньяк вас превращает в бунтаря.
Что не практично. Да, но романтично.
Он сильно обрубает якоря
всему, что неподвижно и статично.
Конец сезона. Столики вверх дном.
Ликуют белки, шишками насытясь.
Храпит в буфете русский агроном,
как свыкшийся с распутицею витязь.
Фонтан журчит, и где-то за окном
милуются Юрате и Каститис.

И если жить той жизнью, где пути
действительно расходятся, где фланги,
бесстыдно обнажаясь до кости,
заводят разговор о бумеранге,
то в мире места лучше не найти
осенней, всеми брошенной Паланги.

Šią J.Brodskio meilę Palangai 2013 metais įamžino medinis tiltelis per Rąžę šalia J. Basanavičiaus gatvės. Tiltą papuošė informacinė lentelė su atminimo ženklais (skulptorius M. Šnipas) – poeto dienoms ir naktims atminti.
Visas eilėraštis rusiškai http://iosif-brodskiy.ru/stikhotvoreniia-i.../v-palange.html
Vertimas į anglų kalbą (lietuviškai neradau) https://brodskiy.su/konyak-v-grafine-tsveta-yantarya/...

09/06/2021

Galvoje tiek daug istorijų, kad kasdien sunku darosi apsispręsti, kurią papasakoti. Tebūnie šios dienos tema - kurortinis gydymas. Juk sveikatos tema dabar itin svarbi.
1924 metais štai tokį laišką iš Palangos išsiuntė dar vienas Nobelio literatūros premijos laureatas, lenkų rašytojas Vladislavas Stanislovas Reimontas (apdovanotas už epopėją „Kaimiečiai“): „Įstabus kampelis toji Palanga. Žmonės sveiksta kone akyse tame tyrame, druskingame ore. Nepatikėsi, kaip visi gerai jaučiamės. Aurelka, jei galėtų, kiauras dienas tupėtų vandenyje, o būna visą laiką ore ir prie jūros – įdegusi neįmanomai, na ir sveika kaip niekad.“
Mano baba taip pat labai tikėjo gydančiu Palangos oru ir neleido manęs išvežti į Vilnių, į virusų kupiną darželį. Taip pat apie stebuklingą pajūrio orą galvojo ir visos žydų šeimos sovietmečiu mėnesiui ar net ilgesniam laikui atvažiuodavusios poilsiauti – jos net vaikus pietų miego migdydavo čia pat pušyne pastatytose raskladuškėse (čia tos geležinės sunkios sudedamosios lovelės, kurias jie traukiniu atsigabendavo ir palikdavo babos palėpėje iki kito sezono), kad tik daugiau jodo ir viso kito gėrio vaikeliai įsisavintų. Kažin kodėl dabar tokio didelio poveikio šis oras nedaro?
Maudynės jūroje buvo populiarios, bet jau 1901-03 metais Kęstučio gatvėje buvo pastatytos ir šildomosios maudyklės, labiau išlepusiems aristokratiškiems ponams. Feliksas Tiškevičius kartu su Mykolu Oginskiu iš Plungės kartu kūrė planus, kaip išplėsti šildomų maudyklių ir gydyklų kompleksą, tačiau pastarajam mirus, tas didelis projektas neteko savo pagrindinio finansuotojo, o daugybė sanatorijų atsirado tik šeštame dešimtmetyje Palangai tapus Sovietų sąjungos kurortų pažiba.
Pačioje XX amžiaus pradžioje šaltos maudynės vykdavo arba tiesiai ant paplūdimio smėlio pastatyto medinio maudynių namo – „rūmų“ architektūros su bokšteliais – kabinose, arba medinėse būdelėse ant ratų, kurias įkinkyti arkliai įtraukdavo į jūrą. Manau visai puiki mintis ir šiais laikais, tikrai užtikrinanti pakankamą izoliaciją 🙂

PS. Tokią nuotrauką su senoviniu maudymosi kostiumu galite pasidaryti ir jūs - Kurorto muziejuje "Anapilio" viloje.

09/06/2021

Grafienei Sofijai jau buvo suėję 60 metų, jau šešerius metus ji našlavo, kai Palangoje jos pageidavimu atsirado naujas vasarnamis. Iš kitų tokios pat paskirties pastatų jis išsiskyrė sudėtinga plano struktūra ir asimetrine kompozicija. Tikra madinga šveicariška užmiesčio vila. Elegantiški balkonai ir terasos buvo skirti užtikrinti kuo ilgesnį buvimą gryname ore, priklausomai nuo saulės padėties ir komforto. Viskas dėl sveikatos, dėl gydomųjų kurorto savybių.
Būdama tokio solidaus amžiaus, pagimdžiusi 12 vaikų (užaugino 8 ir dar įsivaikino 3 nesantuokinius vyro Juozapo vaikus), grafienė skųsdavosi dėl savo sveikatos ir nuotaikai praskaidrinti statant vilą sugalvojusi įrengti vėjo vargonus. Kur apie tokius išgirdo, kas juos pagamino ir kaip jie veikė – nežinia. Bet vos tik Sofija Tiškevičienė pasijusdavo blogai, atverdavo bokštelio langus ir klausydavosi muzikavimo. Tuos garsus girdėdavo ir vietiniai palangiškiai. Neišprusėliai ėmė baisias istorijas kurti, kad ponia dar mėgusi užsiiminėti spiritizmu. Esą virš palėpės buvęs įrengtas veidrodžių kambarys, tad čia iškviestos vėlės nebegalėdavusios ištrūkti. Dar pasakoję, kad po Sofijos vilą ir pasikorusios tarnaitės dvasia daužosi.
Vilą paveldėjusi dukra Marija ją greitai pardavė turtingiausiems to meto Lietuvos verslininkams broliams Vailokaičiams ir žinok dabar ar naujasis pavadinimas „Anapilis“ patvirtina jos ryšį su anuo pasauliu, ar tiesiog paprastai nurodo „ana pilis“. Kaip ten bebūtų, patikimi žmonės galėję prisiekti, kad ten blaškosi bokšte uždarytos grafaitės, ar net pačios grafienės vėlės. Sako ir muzikantas Virgis Stakėnas, nakvojęs po koncerto, visa tai savo kailiu patyrė.
2016 metais „Anapilis“ pagaliau buvo rekonstruotas ir dabar ten įsikūrė puikus Kurorto muziejus. Ir legendoms čia skiriamas deramas dėmesys – bokšte galima pasiklausyti vėjo vargonų (tiesa kompiuteriu valdomų) ar net išvysti neaiškų atvaizdą su veido kauke veidrodyje. Rekomenduoju užsukti, ypač tiems, kas dar pamena gerus laikus „Anapilio“ muzikiniame klube. Mane atmintis šiek tiek pavedė – supainiojau vietą, kur stovėjo baras. Kas vyko „Anapilyje“, lieka ana-pilyje 🙂

09/06/2021

Robertas Antinis atvažiavęs į Palangą mėgdavo nueiti prie skulptūros Eglė žalčių karalienė. Jam buvo įdomu stebėti žmones, kurie apžiūrinėja ją. Juk buvo anonimas – niekam nesiskelbė esąs autorius. Atsisėsdavo ant suoliuko ir žiūrėdavo.

Kuriant šią skulptūrą buvo daug rūpesčių. Nulipdytą gipsinį darbą Antinis vežė į Rygoje vykusią parodą „Pabaltijo skulptūros“. Tačiau kai išpakavo dėžę, joje rado tik krūvą subyrėjusio gipso. O paroda po kelių dienų! Pats būdamas nesveikas, paliegęs, surinko Dailės akademijos studentus ir su jais dirbdamas dieną naktį per kelias paras skulptūrą atkūrė. Negana to, jam šitaip lipdant sugadintą darbą, iš namų atėjo telegrama, kad žmona miršta, apsinuodijusi žuvimi. Vis dėlto darbą užbaigė, o kai grįžo namo, žmona jau buvo sveika.

Kartą į dirbtuves užėjo vienuolė, buvusi bendrakursė, kuri bažnyčioms kūrė skulptūras. Ji paklausė „Ar neprisimeni, kaip mus mokė būti kompaktiškus?“ Robertas Antinis sulaukdavo laiškų, kuriuose buvo gėdinamas: „Ar jums negėda, kad nuogą moterį lipdot?“

Jis su šia skulptūra dirbo 20 metų. Per tą laiką Eglė kito, prasidėjo nuo vertikalios, stovinčios ant žemės figūros, buvo ir plokščia. Lipdė tai vieną dalį, tai kitą, ir skulptūrą vis tobulino. Skulptūra jau stovėjo parke Palangoje, bet jis kūrė toliau. Tad buvo ne viena ir ne dvi Eglės.

Skulptūrą sukurti Robertą Antinį pakvietė tuometinis Palangos miesto architektas Alfredas Paulauskas, ji pastatyta buvo 1960 m. Visi skulptoriai nori užsakymų, o Antinis Eglę lipdė jau seniai. Visada jai suteikdavo savo žmonos veidą. Bet kai lipdė Palangai – veidu tapo vyriausia dukra Daiva. Įdomu tai, kad Antinis turėjo ir dukrą Eglę, dvynę su broliu Robertu jaunesniuoju.

Robertas Antinis kūrė nedideliame keliolikos kvadratų kambaryje. Pagal optinių dėsnių taisykles būtina atsitraukti nuo objekto dukart didesniu atstumu nei jis kuriamas. Skulptorius dirbo įbedęs nosį į Eglę, o į darbą pažiūrėdavo išlipęs pro langą.

09/06/2021

Žemės spalva
Kai pamačiau, kad senoji Palangos vaistinė perdažoma kita spalva, kilo didelis pasipriešinimas. Užsukau ir vaistininkių paklausti - jos sako, kad atstatyta originalioji. Įdomu, kaip iš senų nespalvotų nuotraukų ją nustatė? Bet jei paimi ochros spalvų paletę, tai ir geltona ir ruda - abi ochros 🙂
Ochra – seniausias iš žmonijai žinomų pigmentų. Ochros pagrindą sudaro geležies rūda. Ochros spalva svyruoja nuo rusvai geltonos iki rudai raudonos.
Kuri vaistinės spalva jums labiau patinka?
Senoji geltona - spauskite "Like", naujoji ruda - spauskite "Širdelę" 🙂

09/06/2021

Savo pasakojimus apie Palangą tikrai turiu pradėti nuo vaistinės. Mano pažįstami anksčiau ar vėliau iš manęs išgirsta istoriją, kad mano močiutė (o tiksliau baba, kaip vadinau ją visą laiką) buvo vaistininkė. Paprastai tai paminiu, kai reikia po lygiai išpilstyti gėrimus į taures ar taureles 🙂 Senojoje Palangos vaistinėje esu praleidus daug laiko ir nors pilstyti vaistų man neleido, užtat galėdavau trinti miltelius keraminiuose induose.
Palangos senoji vaistinė, įsteigta 1827 metais iš Rygos kilusio vokiečio Vilhelmo Johano Griuningo. Būtent čia buvo sukurtas ir vėliau užpatentuotas originalaus 27 vaistažolių ekstraktas „Trejos devynerios“. Pakelį vaistažolių mišinio reikėdavo užpilti 1 buteliu “monopolinės degtinės” ir laikyti 8 paras. Beje, net spaudos draudimo metais Griuningai etiketes spausdino lietuviškai.
1944-1951 metais vaistinės pastate buvo NKVD būstinė. Ironiška, kad kaip tik čia ir dirbo baba, pati pabėgusi nuo trėmimų, slėpusis Palangoje ir čia ištekėjusi. Vaistinės kieme aplankykite tremtinių kryžių.
Senieji vaistininkai gerai išmanė reklamos subtilybes. Oficiną, arba receptų kambarį, kur būdavo priimami lankytojai, įrengdavo kuo gražiau ir prabangiau, tuo norėdami pritraukti pirkėjus, sukelti jų pasitikėjimą. Daugelį metų Palangos vaistinė turėjo ir savo prekybos ženklą – „Raudoną raktą“, kuris būdavo dedamas ant čia parduodamų vaistų etikečių. Nors gal kai kam atrodys, kad vaistinės ženklu turėtų būti palubėje kabantis vietinio meistro Alberto Žulkaus sukurtas krokodilas. Dar viduramžiais buvo manoma, kad driežai, gyvatės ir krokodilai turi ypatingų gydomųjų galių, todėl vaistinėse dažnai kabodavo džiovinti krokodilai, o vaistinių iškabose buvo vaizduojamos gyvatės.

17/07/2012

Tokios vat šokių mokytojos mokina vaikus šokti prie Jūratės ir Kastyčio Palangoje. Tėveliai - sužavėti :)

Kas vakarą 20 val. šokių mokina vaikus, nuo 20:30 - jungiasi ir tėveliai. Palangos ritmu 2012 Šokių akademija

05/07/2012

Ar važiuosite į Palangą ilgąjį savaitgalį?

Ką veikti Palangoje?

15/06/2021

14/06/2021

14/06/2021

09/06/2021

09/06/2021

09/06/2021

09/06/2021

09/06/2021

09/06/2021

09/06/2021

17/07/2012

05/07/2012

Address

Website

Alerts

Contact The Organization

Shortcuts

Share

Category