26/06/2025
Šiandien Seimas galutinai tvirtina mokesčių reformą, kuri, užuot išlaisvinusi Lietuvos galimybes dar sparčiau augti ir būti atsparesne, iš tikrųjų mažins dirbančių ir besistengiančių žmonių pajamas, didins neapibrėžtumą verslui ir mažins investuotojų pasitikėjimą valstybe.
Kodėl Vyriausybės mokesčių reforma yra bloga?
Šiandien Seimas galutinai tvirtina mokesčių reformą, kuri, užuot išlaisvinusi Lietuvos galimybes dar sparčiau augti ir būti atsparesne, iš tikrųjų mažins dirbančių ir besistengiančių žmonių pajamas, didins neapibrėžtumą verslui ir mažins investuotojų pasitikėjimą valstybe.
Kodėl Vyriausybės mokesčių reforma yra bloga?
1. Mokesčių našta augs dirbantiems, besistengiantiems ir siekiantiems geresnio gyvenimo sau ir savo šeimai
Reforma labiausiai palies tuos, kurie dirba, kuria verslus, investuoja į savo ateitį ir siekia geresnio gyvenimo savo šeimai. Didinami gyventojų pajamų, pelno mokesčiai, progresinis pajamų apmokestinimas daugiau uždirbantiems nauju 25 proc. tarifu, visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, apmokestinami draudimo produktai, kilsiančios daugelio produktų kainos — visa tai mažins paskatas žmonėms stengtis, kurti naujas darbo vietas ir investuoti į ateitį. Toks sprendimas stabdo Lietuvos galimybę tapti šalimi, kurioje norisi kurti, augti ir gyventi.
2. Reformos tikslas – socialdemokratiškai perskirstyti lėšas, o ne finansuoti gynybą
Nors viešai teigiama, kad reforma skirta didinti gynybai skiriamų lėšų dalį, didelė dalis su reforma susijusių papildomų pajamų nebus nukreiptos į specialiai tam dar praėjusiais metais sukurtą Gynybos fondą.
Pavyzdžiui, pajamos iš naujai įvedamo progresinio GPM tarifo, PVM lengvatų šildymui atsisakymo nebus tiesiogiai susijusios su gynybos finansavimo didinimu – Vyriausybė prašo šių pinigų iš gyventojų tam, kad stiprintų mūsų visų saugumą, tačiau išleisti jas gali bet kaip. Tai rodo, kad reforma iš esmės yra orientuota į socialdemokratišką pajamų perskirstymą, o ne valstybės saugumo stiprinimą – ir tai bus daroma dirbančiųjų, investuojančiųjų ir kuriančiųjų sąskaita.
3. Biudžeto pajamų augimas priklauso ne nuo buhalterinio mokesčių padidinimo, o nuo produktyvumo skatinimo
Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais sėkmingai augo nepaisant valdžios politikos. Biudžeto pajamos didėjo natūraliai, o gynybos biudžetas išaugo daugiau nei dvigubai. Biudžeto pajamas dar labiau gali padidinti ne didesni mokesčiai, o būtent daugiau pastangų investuojant į mokslą, technologijas, švietimą, mokestinės sistemos sukalibravimas stengiantis pritraukti investicijas ir padedant mūsų verslams augti, o darbuotojams – tobulinti įgūdžius.
4. Trumparegiška ir nenuosekli politika mažins verslo pasitikėjimą
Verslui ir investuotojams svarbiausias yra mokesčių aiškumas ir prognozuojamumas. Per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje buvo priimta daugiau nei 60 mokestinių pakeitimų, o dar pusė tūkstančio pasiūlymų buvo svarstyti. Per pastaruosius du metus – du kartus padidintas pelno mokestis. Nauja reforma, didindama pelno mokestį ir įvesdama naują progresinių mokesčių laiptelį, dar labiau didina neapibrėžtumą ir mažina pasitikėjimą verslo aplinka, kas neigiamai veikia tiek užsienio, tiek vietos investuotojų sprendimus plėstis ar kurtis Lietuvoje.
5. Painūs ir nuolat keičiami mokesčiai didina biurokratiją žmonėms
Mokesčių reforma turėjo mokestinę sistemą padaryti paprastesne. Deja, praktiškai ji sukels daugybę nesusipratimų. Pavyzdžiui, naujai įvesta nuostata visas pajamas sumuoti į vieną apmokestinamąją bazę, nuo kurios būtų skaičiuojamas GPM, skamba iš pirmo žvilgsnio logiškai, bet praktiškai sukels daugybę nesusipratimų. Žmonėms taps sudėtinga įvertinti savo mokestinę situaciją, ypač jei pajamos gaunamos ne tik iš skirtingų šaltinių, bet ir parduodant turtą. Stebėsime vis daugiau painių, o kartais ir absurdiškai komiškų situacijų. Kai žmonės nebesupras sistemos logikos, kai jie nuolat bijos suklysti – silpnės ir jų mokestinė moralė. Tai yra ilgalaikė žala, kurios nekompensuos joks trumpalaikis biudžeto padidinimas.
Esminis klausimas išlieka - kaip galima užtikrinti tvarų gynybos finansavimą?
Gynybos finansavimą galima užtikrinti efektyviau ir paprasčiau, pasitelkiant:
🟢Saikingą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) korekciją ir neteisingų mokestinių išimčių naikinimą;
🟢Atsakingą valstybės skolinimąsi, išnaudojant vieną žemiausių visoje ES valstybės skolą;
🟢Produktyvumo skatinimą per aukštųjų technologijų plėtrą, inovacijas, mokslą ir talentų pritraukimą;
🟢Viešojo sektoriaus efektyvinimą ir išlaidų optimizavimą.
Pasiūlymus parengė Laisvės partijos pirmininko pavaduotojas Romualdas Bakutis.
