Vytauto Didžiojo karo muziejus

Vytauto Didžiojo karo muziejus Adresas: K. Donelaičio g. 64, LT-44248, Kaunas. Tel.: +370 37 32 07 65
www.vdkaromuziejus.lt Tai vieta iš kurios parsinešite truputį dinamiškos istorijos!

Vytauto Didžiojo Karo muziejus - vieta, kurią verta aplankyti kiekvienam kauniečiui ir miesto svečiui. Nuolat atnaujinamos ekspozicijos ir parodos leis susipažinti su Lietuvos ir pasaulio karyba nuo seniausių laikų, užfiksuojant svarbiausius istorijos įvykius. Vytautas the Great War Museum located in Kaunas (Lithuania) is a place worth visiting for not only citizens of Kaunas but also city guests.

Constantly renewed expositions and exhibitions introduces visitor to military of Lithuania and the world, highlighting the main historical events. It‘s the place from where you will bring back a piece of dynamic history!

Gegužės 14-ąją minime Pilietinio pasipriešinimo dieną. Kodėl pasirinkta būtent ši data? Tą 1972-ųjų pavasario vidurdienį...
14/05/2026

Gegužės 14-ąją minime Pilietinio pasipriešinimo dieną. Kodėl pasirinkta būtent ši data? Tą 1972-ųjų pavasario vidurdienį, Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro susidegino Romas Kalanta. Tai buvo protestas prieš sovietinę sistemą.

Romas Kalanta gimė 1953 metų vasario 22-ąją Alytuje. Būdamas vaikas, su tėvais persikėlė į Kauną. Augant išryškėjo vaikino laisva dvasia ir talentai – greičiausiai jis priklausė hipių judėjimui, mėgo rašyti ir piešti. Buvo praktikuojantis katalikas.

Dar iki 1972-ųjų gegužės Romas rodė pilietiškumą savais būdais – nešiojo ilgus plaukus, nesitaikstė su marksistine istorijos samprata, klausėsi Vakaruose populiarios muzikos. Iš jo užrašų galima spėti, jog klausėsi garsių užsienio grupių ir atlikėjų, tarp jų – Jimi Hendrixo ir „Black Sabbath“.

Gegužės 14 dieną Kauno centre Romas pasirodė su trijų litrų stiklainiu benzino. Apsipylęs jis sušuko: „Laisvę Lietuvai!“ Kitos dienos rytą jaunuolis mirė nuo viso kūno nudegimų.

Po šio įvykio prasidėjo Kalantinės – 1972 m. gegužės 18–19 d. Kaune vykusios antisovietinės demonstracijos. Pilietiškumą įkvėpė sovietinės valdžios ir KGB klasta paankstinti Romo laidotuvių laiką, kad jose negalėtų dalyvauti daug žmonių.

Žūties vieta tapo traukos centru. Nuo čia jaunuoliai surengė demonstraciją Laisvės alėja, šaukdami Romo priešmirtinius žodžius: „Laisvę Lietuvai!“ ir kitus antisovietinius šūkius. Įvykyje dalyvavo keli tūkstančiai žmonių, vėliau aštuoni jų buvo nuteisti kalėti.

Sovietinė sistema ėmė persekioti ir Kalantų šeimą. Mama buvo raginama parašyti viešą pareiškimą, esą sūnus sirgo psichikos liga. Nesutikus imta grasinti, kad nukentės kiti vaikai. Namuose daryta krata, jos metu paimti mirusiojo piešiniai.

Šis Romo Kalantos veiksmas šiandien – ypač svarbi žinia kiekvienam piliečiui: laisvė yra brangi ir kartais kainuoja labai daug. Tačiau būtent Romo dėka laisvasis pasaulis galėjo įsitikinti, jog Lietuva nesutiko būti okupuota ir priešinosi suvaržymams.

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotraukoje – Kalantinių dalyviai Kauno Laisvės alėjoje 1972 m. gegužės 18 d.

1831-ųjų sukilimo dalyviai labai tikėjosi paramos ir pastiprinimo iš Vakarų Europos. Tam reikėjo priėjimo prie jūros pak...
13/05/2026

1831-ųjų sukilimo dalyviai labai tikėjosi paramos ir pastiprinimo iš Vakarų Europos. Tam reikėjo priėjimo prie jūros pakrantės ir jos kontrolės. Paramą juk reikėjo kažkur iškrauti. Šventosios ir Palangos uostai tada buvo prastokos būklės, bet geresnių pasirinkimų nelabai buvo.

Dar tų metų pradžioje Telšių apskrities sukilėlių vadas gen. mrj. Anupras Jacevičius (1797-1836) pradėjo burti buvusius Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos kariuomenių karininkus. Ką tik suburtus karius paversti stipriu kumščiu užtrunka, todėl vadai pajūrio puolimo neskubino, laukė sustiprėjimo.

Balandį Jacevičius pagaliau įsakė pulti Palangą. Sukilėliai trumpam užėmė miestą, bet operacija baigėsi gaisrais ir stipriai išdegusia Palanga.

Gegužės pradžioje apylinkėse vyko permainingos kovos ir manevrai, bandant vieniems kitus pergudrauti ir perimti iniciatyvą: rusai ir sukilėliai paeiliui užimdavo Darbėnus, Kretingą, Salantus, judėjo Skuodo ir Telšių kryptimis, o rusų kariai sunaikino Varnių patrankų liejyklą.

Nuo gegužės 10-osios porą kartų nesėkmingai bandę pulti, ankstų gegužės 13-osios rytą sukilėliai stipriau šturmavo Palangą. Šiai operacijai surinkti apie 4000 sukilėlių su pora patrankų. Jie stojo prie 1000 įsitvirtinusių rusų. Puolančių – besiginančių santykis nebuvo pats blogiausias, bet tik apie ketvirtadalį sukilėlių buvo ginkluoti šautuvais. Kaip vėliau atsimininė Jacevičius, kelių valandų mūšyje kai kurie daliniai kelis kartus buvo beveik prie priešo įtvirtinimų, o Palangoje rusai atkakliai gynėsi iš apkasų.

Bandant spausti rusus, Jacevičius gavo žinią, kad Telšių kryptimi juda daugiau nei triskart didesnės rusų pajėgos, galėjusios sukilėlius atkirsti iš užnugario. Jacevičius, manydamas, būsiąs iš visų pusių apsuptas, įsakė trauktis nuo Palangos per Kretingą ir Gargždus į Rietavo miškus.

Rusai ir Žemaitijos sukilėliai toliau permainingai kovojo, bet atakuoti Palangos sukilėliai nebepajėgė ir nebebandė.

1835 m. išleistuose prisiminimuose apie sukilimą Jacevičius operaciją ir rezultatus vertino, panašu, blaiviai. Po žygio kariuomenė buvo išsekusi, atkirsta ir beveik be amunicijos: 1600 pėstininkų, 300 prastų šaunamų ginklų, 600 nekokios būklės žirgų. Spaudžiant beveik 8000 tūkstančių gerai parengtų ir aprūpintų rusų karių, sukilėlių dvasia ėmė krikti. Pasitraukimą iš savo apskrities jie laikė ženklu, kad viskas pralaimėta.

Anot vado, telkti sukilėlius į vieną vietą, neturint jėgų juos paremti ir pridengti nesėkmės atveju, buvo klaida. Žygis į Palangą galėjo būti sėkmingas, jei visos Žemaitijos pajėgos būtų veikusios pagal vieną planą ir su vienu vadu. Operaciją jis vertino kaip visiškai priešingą sukilėlių karo prigimčiai, nes šie nepatogiai susitelkė siaurame ruože tarp Palangos ir Prūsijos sienos, lyg nepažinotų vietų.

Anot vado, sukilėliams kentėjo ypač didelį amunicijos badą. Po operacijos padėtį dar labiau sunkino tai, kad gegužės 19-20 d. rusai Žadvainiuose prie Rietavo sunaikino buvusią parako gamyklą ir sukilėliai vėliau negavo nė svaro parako.

12/05/2026

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje galima ne tik karinę techniką ir įtvirtinimus apžiūrėti, bet ir šitaip laiką praleisti.

Edukacinės programos „Alfa būrys“ dalyviai analizuos Lietuvos kario ekipuotę, atliks rikiuotės pratimus, sužinos daug įdomaus apie Lietuvos Kariuomenę ir, kaip matote, pašaudys iš šratasvydžio.

Ji yra skirta 6-12 klasių moksleiviams ir vyksta Kauno VI forte.

Registracija vykdoma telefonu +370 660 07135. Registracija vykdoma antradieniais-sekmadieniais 9.30–17.00 val.

Gegužės 16-ąją, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, kviečiame dalyvauti masiniuose žygiuose L...
11/05/2026

Gegužės 16-ąją, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, kviečiame dalyvauti masiniuose žygiuose Lietuvos laisvės kovotojams atminti. Ženkime tomis pačiomis samanomis, kuriomis kadaise žygiavo Lietuvos partizanai. Iš čia ir žygių šūkis – „samanomis sąmoningi“. Prisiminkime ir patirkime.

Žygiuoti galima Lietuvoje ir aplankyti dažnam žinomas kovų vietas. Žygiuoti galima ir išeivijoje (Norvegijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Danijoje, JAV) ir taip pagerbti mūsų laisvės kovotojus.

Galima žygiuoti tiek masiškai, tiek solo. Įvairių atstumų ir istorijų žygiai – kiekvieno skoniui ir galimybėms. Dvi dešimtys įdomių ir prasmingų maršrutų, tarp kurių – keletas itin artimų Vytauto Didžiojo karo muziejui.

🟢Ypač norime atkreipti aukštaičių žygeivių dėmesį ir pakviesti dalyvauti žygyje, skirtame Antanui Kraujeliui-Siaubūnui (1928–1965) atminti. Dvidešimties kilometrų žygio Utenos rajone dalyviai pasivaikščios unikalia atkarpa geležinkelio bėgiais, pasistiprins šauliškomis vaišėmis, taip pat aplankys sodybą, kurioje ilgą laiką gyveno ir kovodamas žuvo paskutinis Aukštaitijos partizanas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus valdomoje sodyboje žygeivius priimsime, viską aprodysime ir papasakosime.

🟢Kaune žygiuosiančius partizano Kazimiero Pyplio-Mažyčio-Audronio (1923–1949) takais kviečiame aplankyti ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus Rezistencijos ekspoziciją.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkai su edukacine programa „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ dalyvaus Mėnaičiuose (Radviliškio r.) ir Kėdainių rajone. Žygeivius kviečiame prieiti, apžiūrėti autentiškus partizanų kovų laikotarpio ginklus ir daugiau sužinoti apie Lietuvos laisvės kovas.

Vietų skaičius į kai kuriuos žygius ribotas, tad organizatoriai ragina suskubti užsiregistruoti ir kartu įveikti samaningus kilometrus.

Žygius organizuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga.

10/05/2026

Vėlyvaisiais viduramžiais ir Renesanso laikais Europoje paplito rondašai - iš medžio, odos ar metalo gaminti apskriti skydai, saugoję ne tik nuo šaltųjų ginklų kirčių ir dūrių, bet ir nuo smulkių šratų šūvių. Toks skydas buvo gaminamas iš lengvos medienos, aptraukiamas oda, sutvirtinamas metalinėmis vinimis, vėlesniais laikais apkaustomas metalinėmis plokštėmis. Gamybos būdai buvo įvairūs. Kitas būdingas dalykas - rondašo puošnumas. Tai yra kruopštus graviravimas, ėsdinimas ir dekoravimas įvairiausiais ornamentais, augalais ir mitologinėmis figūromis. Jūs tik pasigrožėkite.



Cikle „Karo muziejaus šortai“ trumpai, bet įdomiai pasakojame apie muziejaus vertybes, ekspoziciją, parodas bei daugybę kitų šaunių dalykų. Pasižiūrėkite kitus įdomius ciklo siužetus – jų jau yra prisikaupę nemažai. Juos lengvai rasite pagal hashtagą ar Karo muziejaus Youtube kanale.

Virtuali paroda „Romėniškojo laikotarpio (I–IV a.) atspindžiai Dauglaukio kapinyne“ pristato ryškiausius Dauglaukio (Tau...
09/05/2026

Virtuali paroda „Romėniškojo laikotarpio (I–IV a.) atspindžiai Dauglaukio kapinyne“ pristato ryškiausius Dauglaukio (Tauragės r.) kapinyne aptiktus archeologinius radinius, saugomus Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose.

Parodoje galima susipažinti su Nemuno žemupio kultūrai būdingais papuošalais, ginklais ir kitomis įkapėmis, atskleidžiančiomis to meto madas, laidojimo tradicijas ir bendruomenės pasaulėžiūrą.

Kapinyno radiniai liudija, kad Dauglaukio bendruomenė nebuvo izoliuota – ją su kitais Europos regionais jungė prekybos, kultūrinių ryšių ir idėjų sklaidos keliai, siekę net tolimiausius Romos imperijos pakraščius. Šie ryšiai ir senųjų tradicijų tąsa leido susiformuoti savitai vietinei materialinės kultūros tradicijai, puikiai atpažįstamai šiame laidojimo paminkle.

Tarp Dauglaukio kapinyno radinių – puiki III a. antkaklė su kabučiais.

Vėlyvojo romėniškojo laikotarpio pradžioje Vakarų Lietuvoje paplito įmantriau puoštos antkaklės ir smeigtukai. Ypač išsiskiria antkaklės kūginiais galais su įkabintomis grandelėmis, brankteliais ir ažūrinių kabučių kompozicijomis. Įmantrūs tokių puošybos būdų pavyzdžiai rasti ir Dauglaukio kapinyne. Tokie puošnūs dirbiniai laikomi būdingais būtent vakarų Lietuvos romėniškojo laikotarpio juvelyrikai.

Tuo pačiu metu plito ir įvairių formų kabučiai. Vieni būdingiausių buvo profiliuoti pusmėnulio formos kabučiai su spurgeliais galuose, kurių galimų prototipų randama Romos imperijos provincijose. Greta jų paplito ir ažūriniai rato, rombo bei kryžiaus motyvais dekoruoti kabučiai su ataugėlėmis. Šie elementai buvo jungiami į sudėtingesnes papuošalų kompozicijas, teikiančias antkaklėms ir smeigtukams išskirtinį puošnumą.

Parodos nuorodą rasite komentaruose.

1945 m. gegužės 8-ąją, Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą, ir Antrasis pasaulinis karas Europoje pasibaigė.Tiesiogia...
08/05/2026

1945 m. gegužės 8-ąją, Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą, ir Antrasis pasaulinis karas Europoje pasibaigė.

Tiesiogiai ir netiesiogiai kare dalyvavo daugiau nei 60 valstybių, karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijoje, o į juos buvo mobilizuota daugiau nei 110 milijonų karių. Valstybės kariavo totalinį karą, kuriam buvo pasitelkti visi ekonominiai, pramoniniai ir moksliniai pajėgumai.

Antrasis pasaulinis karas buvo daugiausia aukų pareikalavęs karas žmonijos istorijoje – jo metu žuvo iki 70 milijonų žmonių. Tai buvo ne tik žuvę kariai, bet ir nuo baisių gyvenimo sąlygų mirę civiliai, genocidų ir skerdynių aukos. Būtent civiliai sudarė didžiąją dalį žuvusiųjų.

Karo pabaiga Europą padalijo į dvi dalis. Vakarų Europos valstybės pradėjo pamažu kilti iš griuvėsių, kurti gyvenimus ir gerovę. Rytų ir Vidurio Europoje, likusioje kitapus Geležinės uždangos, prasidėjo dar vienas karas – vietinių partizanų kova prieš pasilikusius sovietinius okupantus. Po partizaninio karo sekė dar kelis dešimtmečius trukęs nesmurtinis pasipriešinimas, rezistenciniai judėjimai ir nepaklusnumo akcijos, siekiant išsivaduoti iš priespaudos ir laisvą žmogų dusinančios santvarkos.

Lietuvoje ir kitose sovietų priespaudą patyrusiose valstybėse tikroji laisvė ir taika stojo tada, kai iš jų buvo išvesta subyrėjusios Sovietų Sąjungos kariuomenė.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – sugriautas Vilniaus senamiestis, 1944 m.

Knygos autoriai Andrius Tapinas ir Šarūnas Černiauskas apie tyrimą ir knygą rašo: „Pagauti Palucką“ – tai istorija apie ...
07/05/2026

Knygos autoriai Andrius Tapinas ir Šarūnas Černiauskas apie tyrimą ir knygą rašo: „Pagauti Palucką“ – tai istorija apie dešimtmetį darbo, kaip „Laivų mūšyje“ šaudant didžiausio kreiserio apylinkėse. Tai pasakojimas apie purvinus prezidento rinkimų žaidimus, slepiamą turtingų ir įtakingų veikėjų tapatybę bei neaiškios kilmės pinigus.

Dar tai yra istorija apie tikėjimą Gintautu Palucku. Ir tai dar ne viskas. Tai mudviejų dialogas, šaipantis vienam iš kito, geliant dėl arogancijos, ir užsispyrimo. Galiausiai – tai istorija apie draugystę, kurią išaugino vienas karpis, vienas premjeras ir vienas galingiausių žurnalistinių tyrimų Lietuvos istorijoje.

Tai tikrų tikriausia istorija. Ir dėl to tai neįtikėtina.

skaitydami knygas mes norime laimingos pabaigos. Dokumentinė, o ypač politinė publicistika, deja, kitoks žanras. Ši knyga laimingos pabaigos neturi. Nors, tiesą sakant, tą rugpjūtį galvojome, kad laiminga pabaiga bus. Gal net ne pabaiga, o tęsinys. Ir kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, parašiusi feisbuke: „Sveikinu visus, kurie prisidėjo prie Lietuvos apsivalymo. “, bus teisi.“

„Pagauti Palucką“ pristatymas Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) vyks 2026 m. gegužės 27 d. 17.30 val. Moderuos Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vedėja doc. dr. Laima Bucevičiūtė. Renginys nemokamas, kviečiame dalyvauti ir susitikti su vienu iš autorių, žurnalistu Šarūnu Černiausku. Renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.

Knygos „Pagauti Palucką“ pristatymas

Kviečiame į dviem ryškiems Lietuvos kunigams rezistentams skirtų knygų pristatymą Vytauto Didžiojo karo muziejuje.Knyga ...
06/05/2026

Kviečiame į dviem ryškiems Lietuvos kunigams rezistentams skirtų knygų pristatymą Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Knyga „Moralinio autoriteto galia“ skirta kardinolui Vincentui Sladkevičiui (1920–2000). Tai šaltinių publikacijų ciklo „Savas tarp savų“ (2020) tęsinys, kuriame toliau dalijamasi atsiminimais, liudijimais ir pasidalijimais apie kardinolą. Šio leidinio chronologinės ir geografinės ribos gerokai platesnės nei pirmojoje knygoje. Svarbią vietą knygoje užima leidinio bendraautorės, signatarės Irenos Andrukaitienės straipsnis „Moralinio autoriteto misija“, kuriame nagrinėjama kardinolo V. Sladkevičiaus, kaip aukščiausio Katalikų Bažnyčios hierarcho, lyderystė Sąjūdžio ir pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės metų laikotarpiu.

Trečioji knygos „Nepataisomasis“ dalis skirta monsinjoro Alfonso Svarinsko (1924–2014) šimtosioms gimimo metinėms. Tai jau penktasis leidinys, įamžinantis monsinjoro atminimą. Knygoje publikuojami prisiminimai, liudijimai ir nuotraukos, aprėpiantys beveik visą A. Svarinsko gyvenimo kelią – nuo persekiojimų ir kalėjimo metų iki tarnystės Dievui ir Tėvynei nepriklausomoje Lietuvoje. Skirtingų kartų žmonių pasakojimai liudija, koks platus buvo monsinjoro autoritetas ir kaip jo darbai, žodžiai bei laikysena teikė drąsos, ištvermės ir viltingo tikėjimo.

Knygų pristatyme dalyvaus: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Irena Andrukaitienė (knygos „Moralinio autoriteto galia“ autorė); kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Martinaitis; Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kapelionas kun. Virginijus Veilentas; kun. Nerijus Pipiras; Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Albinas Kėleris.

Knygų „Moralinio autoriteto galia“ ir „Nepataisomasis. III dalis“ pristatymas Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) vyks 2026 m. gegužės 21 d. 17.00 val. Renginys nemokamas, kviečiame dalyvauti. Renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.

Kunigams Vincentui Sladkevičiui ir Alfonsui Svarinskui skirtų knygų pristatymas

05/05/2026

Kviečiame žiūrėti įrašą, kuriame parodos „Puošnūs ir praktiški Masteikių senkapio radiniai“ kuratorė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė Gerarda Dručkuvienė, pasakoja apie XII–XIV a. žirgų palaidojimus.

Žirgų palaidojimai atsirado didėjant žirgo reikšmei žmonių gyvenime ir ypač paplito karų laikotarpiu. Mirus raiteliui, neretai buvo laidojamas ir jo žirgas – kartais tame pačiame, kartais atskirame kape.

Pagal griaučių padėtį, dažnai uždengtas akis ir duobės gilėjimą priekinėje pusėje, daroma išvada, kad žirgai galėjo būti laidojami gyvi. Tai, kad jie buvo užkasami su visa ekipuote, šiandien leidžia atkurti žirgo aprangą su visomis jos detalėmis. Šis paprotys išnyko po Lietuvos krikšto.

Masteikių senkapio žirgų kapų radinius galite pamatyti Kauno rajono muziejuje pristatomoje parodoje „Puošnūs ir praktiški Masteikių senkapio radiniai“.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus archeologijos vertybių paroda Kauno rajono muziejuje (Raudondvario dvaras, Pilies takas 1, Raudondvaris) atidaroma jau šį ketvirtadienį – gegužės 7 d., 18 val.

DAUGIAU INFORMACIJOS APIE PARODĄ: https://fb.me/e/3QeLje029

Puikusis poetas Adomas Mickevičius yra eiliavęs:„Trečiosios Gegužės tai polonezas, ponai!Gaivindamos ausis, džiaugsmu ja...
03/05/2026

Puikusis poetas Adomas Mickevičius yra eiliavęs:

„Trečiosios Gegužės tai polonezas, ponai!
Gaivindamos ausis, džiaugsmu jas girdė stygos,
Jaunimas veržės šokt, ant vietos nenustygo,
O seniams muzika vėl priminė tą datą,
Ir Trečią Gegužės, ir seimą, ir senatą,
Kur šlovino po to per iškilmingą balių
Jau susitaikiusį su liaudimi karalių.“

Motinos dieną prisimename mūsų konstitucijų motiną – Gegužės 3-iosios Konstituciją.

Prieš 235 metus priimta Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo antroji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir trečioji rašytinė konstitucija pasaulyje – ryškus Apšvietos epochos teisės paveldas.

Pirmosios dvi - 1755-1769 m. galiojusi Korsikos ir 1789 m. priima JAV Konstitucija.

Seimo priimtas Valdymo įstatymas buvo vienas stipresnių bandymų išgelbėti žlungančią valstybę. Konstitucija gimė ne stabilumo ir klestėjimo, o gilios krizės sąlygomis. Valstybę graužė nesutarimai, politinė netvarka, nedraugiškų kaimyninių valstybių įtaka. Reformatoriai suprato, kad senoji bajoriška santvarka nebeveikia, todėl būtina valdymą pertvarkyti iš esmės. Pamėginta iš naujo sutelkti politinį elitą ir sustiprinti valstybės pamatus.

Konstitucija panaikino liūdnai pagarsėjusią liberum veto teisę, įtvirtino daugumos sprendimo principą, aiškiau atskyrė valdžių galias. Valstybė buvo pertvarkyta į konstitucinę monarchiją, sustiprinant vykdomąją valdžią ir efektyvesniu paverčiant Seimą. Bandyta ardyti luominius barjerus ir Respubliką paversti panašesne į modernią laikmečio valstybę. Taip nuo siauro bajorų sluoksnio valdymo bandyta pereiti prie platesnių teisių miestiečiams suteikimo ir valstiečių įtraukimo į teisinę sistemą.

Reformos vyko egzistencinės grėsmės fone. Jekaterinos II Rusija buvo giliai sukišusi rankas į Respubliką, jau išgyvenusią dvi aneksijas. 1792 m. „tradicinių vertybių gynėjai“ Targovicos konfederacijos veikėjai pasikvietė Rusijos kariuomenę ir pradėjo karą prieš konstitucijos šalininkus. Taip vidaus reformos išvirto į karą su galinga imperija. Tuoj po to sekusiu Antruoju padalijimu buvo aneksuota dar daugiau Abiejų Tautų Respublikos teritorijų.

Reformų žlugimas sutapo su valstybės žlugimu. 1794 m. didvyriškas sukilimas žlugdomos valstybės neišgelbėjo, ir 1795 m. trečiasis padalijimas galutinai ištrynė Abiejų Tautų Respubliką iš žemėlapio. Konstitucija ir jos nustatyta tvarka gyvavo trumpai, tačiau ji išliko svarbiu politinės valios ir modernios valstybės vizijos dokumentu.

Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje saugomas dailininko Jean-Pierre Norblin de la Gourdaine (1745–1830) nutapytas paveikslas, vaizuojantis 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimą Varšuvoje. Nutapytas 1791 m.

Address

K. Donelaičio Gatvė 64
Kaunas
44248

Opening Hours

Tuesday 10:00 - 17:00
Wednesday 10:00 - 19:00
Thursday 10:00 - 17:00
Friday 10:00 - 17:00
Saturday 10:00 - 17:00
Sunday 10:00 - 17:00

Telephone

(8 ~ 37) 32 07 65

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Vytauto Didžiojo karo muziejus posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Shortcuts

Share