17/05/2026
Būkime atviri – gražūs žodžiai apie „pašaukimą“ nepadeda pakelti paciento ir nenumalšina nugaros skausmo po dvylikos valandų pamainos. Mes visi žinome realybę: slauga yra fiziškai sunkiausia medicinos dalis.
Kol pasaulis kalba apie dirbtinį intelektą., slaugytojai vis dar naudoja savo fizinę jėgą ten, kur turėtų dirbti inžinerija.
Mano nuomone, atėjo laikas iš esmės peržiūrėti mūsų prioritetus: turime nustoti investuoti vien į „sienas“ ir pradėti investuoti į sprendimus, kurie iš tiesų tausoja slaugytojo sveikatą bei laiką.
• Turime pripažinti, kad slaugytojo stuburas nėra „darbo įrankis“, kurį galima tiesiog sunaudoti. Sprendimai, tokie kaip lubinės kėlimo sistemos, turėtų būti vertinami ne kaip prabanga, o kaip būtina darbo saugos priemonė. Tai turėtų būti investicija į tai, kad profesionalai liktų darbe dešimtmečiais, o ne išeitų dėl sveikatos problemų.
• Manau, kad ateities slaugytojas neturi praleisti pusės pamainos prie kompiuterio ekrano. Balso atpažinimo technologijos leistų suvesti duomenis realiu laiku, tiesiog dirbant prie paciento lovos. Tai sugrąžintų slaugytojams galimybę matyti paciento akis, o ne klaviatūrą.
• Technologijos turėtų tapti „budria akimi“, kuri nuima nuolatinę emocinę įtampą. Sistemos, naudojančios prognozuojančią analitiką, galėtų įspėti apie krentantį deguonies lygį ar kitus gyvybiškai svarbius parametrus dar prieš įvykstant krizei. Tai leistų slaugytojui veikti ramiau ir užtikrinčiau, žinant, kad jis yra palaikomas išmaniųjų asistentų.
Mieli slaugytojai, aš suprantu, kad technologijos niekada nepakeis jūsų šypsenos ar gebėjimo pajausti paciento baimę.
Tačiau jos gali padaryti taip, kad grįžę namo po pamainos, jūs dar turėtumėte jėgų nusišypsoti savo šeimai.
Ačiū už jūsų ištvermę.
https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/2929101/tai-nuolatinis-gaisru-gesinimas-viena-slaugytoja-nakti-priziuri-ir-20-30-pacientu
