Valstybinė miškų tarnyba

Valstybinė miškų tarnyba Visa informacija apie miškus. Oficialus Valstybinės miškų tarnybos „Facebook“ puslapis

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje vadovaudamasi Europos Sąjungos daugiatikslės (daugiafunkcinės) miškininkystės politikos principais ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžining

o bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo principais. Pagrindiniai Valstybinės miškų tarnybos veiklos tikslai yra:
• pagal kompetenciją vykdyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo įgyvendinimo priežiūrą;
• įgyvendinti valstybės politiką miškų valdymo srityje;
• įgyvendinti valstybės politiką augalų nacionalinių genetinių išteklių, tyrimo, saugojimo ir naudojimo reguliavimo srityje.

🌱 Valstybinėje miškų tarnyboje lankėsi Šiaurės šalių genetinių išteklių centro „NordGen“ atstovas Åsmundas Asdalas – žin...
08/05/2026

🌱 Valstybinėje miškų tarnyboje lankėsi Šiaurės šalių genetinių išteklių centro „NordGen“ atstovas Åsmundas Asdalas – žinomas norvegų biologas, dirbantis pasaulinės sėklų apsaugos ir genetinių išteklių išsaugojimo srityje.

„NordGen“ yra vienas iš partnerių, administruojančių garsųjį Svalbardo "planetos sėklų bunkerį“ Norvegijos Arkties salyne, kuriame saugomos atsarginės pasaulio valstybių sėklų kolekcijos.

Vizito metu svečias domėjosi daugiau kaip 3500 saugomų Lietuvos augalų sėklų pavyzdžių kolekcija bei miško medžių genetiniais ištekliais.

Pasak Å. Asdalo, miško medžių sėklas saugo palyginti nedaug šalių, todėl VMT Miško genetinių išteklių skyriuje sukaupta beveik 2000 Lietuvos miško medžių sėklų kolekcija yra itin vertinga.

Šiuo metu pagal VMT ir „NordGen“ bendradarbiavimo sutartį Svalbarde saugomos 203 rūšių vertingiausių Lietuvos augalų ir miško medžių genetinių išteklių sėklos.

🌲🌳 Jau šių metų spalį į Svalbardą VMT specialistai rengiasi išsiųsta naują Lietuvos sėklų siuntą – pasaulinėje saugykloje esančioms kolekcijoms atnaujinti.

„Svalbardo saugykla atidaroma tik keturis kartus per metus – tuomet papildomos ir atnaujinamos pasaulio šalių sėklų kolekcijos“, – sakė VMT Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Milda Orentienė.

Pasak jos, sėklos yra gyvi organizmai, jų saugojimo laikas baigtinis. Anksčiau ar vėliau sėklos miršta. Todėl pasaulinėje saugykloje laikomos kolekcijos turi būti periodiškai atnaujinamos.

VMT Miško genetinių išteklių skyriaus laboratorijoje laikomos sėklos, kurių atsarginės kopijos išsiųstos į Svalbardą. Savo laboratorijoje sėklas VMT specialistai tiria kas 5 metus. Tai leidžia įvertinti ir pasaulinėje saugykloje esančių sėklų būklę.

Plačiau – nuorodoje komentaruose.

Kai pražysta pušys ☺️Pavasarį Lietuvos miškuose ir parkuose galima stebėti vieną iš įdomiausių spygliuočių gyvenimo cikl...
07/05/2026

Kai pražysta pušys ☺️

Pavasarį Lietuvos miškuose ir parkuose galima stebėti vieną iš įdomiausių spygliuočių gyvenimo ciklo etapų – pušies žydėjimą.

💪 Šiuo laikotarpiu pušys pasipuošia ryškiai gelsvais vyriškais žiedais – žiedadulkių kūgeliais, kurie, subrendę, paleidžia į orą didžiulius kiekius smulkių žiedadulkių. Jei kada pastebėjote gelsvą dulkes ant automobilio ar langų gegužės mėnesį – tai beveik neabejotinai pušų žiedadulkės.

Šie žiedai yra būtini apdulkinimui, kuris vyksta vėjui išnešiojant žiedadulkes iki moteriškųjų žiedų – mažų rausvų ar purpurinių pumpurėlių, esančių šakelių viršūnėse.

Paprastosios pušies kankorėžių vystymasis trunka maždaug dvejus metus.

💃 "Moteriškieji žiedai formuojasi vėlyvą vasarą, tačiau išlieka mikroskopiniai iki pavasario, kai pumpurai išsiskleidžia. Taigi vienu metu ant pušies galima pamatyti skirtingo amžiaus kankorėžius – nuo neseniai apdulkintų iki visiškai subrendusių“, – pasakoja VMT Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Nainienė.

Tad pasivaikščioję pavasariniame pušyne atidžiau įsižiūrėkite – galbūt pavyks išvysti ne tik žiedadulkių debesėlį, bet ir mažyčius kankorėžius, kurie noks visus ateinančius metus.

Tai puiki proga ne tik pasigėrėti gamta, bet ir susimąstyti apie jos nuostabų cikliškumą 🍃

🌳🧬Ateities miškai formuojami ne vien sodinant medžius, bet ir kryptingai atrenkant geriausias genetines savybes.🌱 Biržų,...
06/05/2026

🌳🧬Ateities miškai formuojami ne vien sodinant medžius, bet ir kryptingai atrenkant geriausias genetines savybes.

🌱 Biržų, Telšių ir Jurbarko regioniniuose padaliniuose įveisti trys nauji juodalksnio bandomieji želdiniai – savotiškos gyvosios laboratorijos po atviru dangumi. Čia bus sprendžiama, kokie ateities miškai augs Lietuvoje po kelių dešimtmečių: atsparesni klimato kaitai ir ligoms, produktyvesni, vertingesni gamtai bei žmogui.

Darbą įveisiant bandomuosius juodalksnio želdinius atliko Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško genetinių išteklių specialistai ir Valstybinių miškų urėdija darbuotojai.

Už jaunų juodalksnio medelių, augančių bandomuosiuose želdiniuose, slypi kone 30 metų trukusi istorija.

🌿 Natūraliuose juodalksnynuose specialistai atrinko pačius vertingiausius medžius.
Iš jų surinktos sėklos buvo panaudotos pirmiesiems palikuonių bandomiesiems želdiniams įveisti.
Bėgant metams buvo stebima, kurie palikuonys paveldi geriausias savybes.

🌿 Iš atrinktų medžių ūgelių buvo įveistos sėklinės plantacijos, kuriose dabar bręsta pagerintos genetinės vertės juodalksnio sėklos. Būtent iš šių sėklų išauginti sodmenys šiandien jau pasodinti naujuose, antrosios kartos bandomuosiuose želdiniuose.

🌿 Maždaug po 10 metų specialistai atliks išsamius medžių vertinimus: matuos jų augimą, kamienų kokybę, atsparumą aplinkos veiksniams.
Tuomet bus atrinktos pačios vertingiausios šeimos, iš kurių planuojama įveisti dar aukštesnės selekcinės vertės sėklines plantacijas. Jose subrandintos sėklos bus naudojamos Lietuvos miškams atkurti ir įveisti.

🧬🌳 Šiandien pasodinti medeliai taps rytojaus miškų genetiniu pamatu.

Ateities miškams teks atlaikyti klimato kaitos sukeltas sausras, audras, naujus kenkėjus ir ligas. Todėl miškininkai jau dabar ieško medžių, kurie bus stipriausi po kelių dešimtmečių.

Lietuvoje šiuo metu jau įveista daugiau nei 100 bandomųjų želdinių, kurių bendras plotas viršija 200 hektarų.

🌳🌲 Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas įsakymu patvirtino 4,6 proc. mažesnę valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių ...
05/05/2026

🌳🌲 Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas įsakymu patvirtino 4,6 proc. mažesnę valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų normą 2027 metams, lyginant su 2026 metais ministro patvirtinta norma.

✅ Tai yra didžiausias kirtimų normos sumažinimas per pastaruosius metus.

Kirtimų norma valstybiniuose miškuose sumažinta nuo 11 850 ha iki 10 660 ha, o kirtimų apimtys juose – nuo 3 620 iki 3 257 tūkst. kietmetrių medienos.

Į kirtimų normą nebeįskaičiuojami II miškų grupės brandūs medynai, kurie paliekami natūraliam formavimuisi.

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Valstybinės miškų tarnybos (VMT) siūlymą dėl Vyriausybės patvirtintos 2024–2028 metų laikotarpio metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos bei nuo 2024 metų įsigaliojusius su miško kirtimais susijusius teisinio reguliavimo pokyčius.

Daugiau – nuorodoje komentaruose.

🌲 Ar žmogaus sodintas miškas – „blogas“ miškas?Po Nacionalinio miškasodžio pasigirdo nuomonių, kad vertingas yra tik sav...
29/04/2026

🌲 Ar žmogaus sodintas miškas – „blogas“ miškas?

Po Nacionalinio miškasodžio pasigirdo nuomonių, kad vertingas yra tik savaime užaugęs miškas, o atkurtas arba įveistas žmogaus - tai plantacija, "morkų lysvės", kitaip tariant, – menkavertis, neestetiškas, tikram miškui neprilygstantis medynas.

Ar iš tiesų yra taip?

Realybė, miškininkų pastebėjimu, kur kas įdomesnė, o gamta - protingesnė ir įžvalgesnė nei teorinės prognozės. Geriausi rezultatai dažniausiai gimsta tada, kai kartu veikia ir žmogus, ir gamta.

Statistika rodo, kad šiuo metu savaime atsikuriančių miškų turime gerokai daugiau: kasmet savaime atsikuria 12,5 tūkst. hektarų, o želdant atkuriama 8,3 tūkst. hektarų.

📌 Procentai:
• 69 proc. Lietuvos miškų – savaiminės kilmės,
• 23 proc. – sodinti,
• beveik 8 proc. – mišrios kilmės,
• 0,1 proc. sudaro plantaciniai miškai.

Ką šiandien matome žmogaus sodintame miške, skirtame ne greitam naudojimui medienai (plantaciniai miškai - visiškai kita tema), bet lėtam tvariam augimui?
Tai – gyvas, besikeičiantis ekosistemų kūrinys, sava tvarka užsisėjęs ir medžius išauginęs miškas.
Šalia žmogaus sodintų pušų ir eglių natūraliai įsikuria beržai, drebulės, kitos rūšys. Kai kur tokių savaime išaugusių medžių – net apie 30 proc.

Būtent taip formuojasi mišrūs, pusiau natūralūs miškai – atsparesni audroms, ligoms ir klimato kaitai.

Gamta pirmiausia augina pionierines rūšis – beržus, drebules, baltalksnius, juodalksnius. O ilgaamžiams miškams – ąžuolynams ar pušynams – reikia žmogaus pagalbos, medyno formavimo, planavimo.

Todėl klausimas neturėtų būti: „Sodintas ar natūralus?“.
Svarbiau klausti: „Kokį mišką kuriame ateities Lietuvai?“

📌 Žmogaus sodinimas dažnai tampa ne gamtos ignoravimu, o pagalba jai. Miškininkystė šiandien turi remtis vaizduote – kaip sujungti natūralius procesus su atsakingu žmogaus darbu, kad miškai būtų ir gyvybingi, ir ilgaamžiai.

Nuotraukose: žmogaus sodinto miško raida.

🌲🌳 Valstybinės miškų tarnybos edukacija „Miškas, kuris auga kartu su mumis“ kviečia į įsimintiną kelionę po Dubravos gir...
27/04/2026

🌲🌳 Valstybinės miškų tarnybos edukacija „Miškas, kuris auga kartu su mumis“ kviečia į įsimintiną kelionę po Dubravos girią, kur susitinka jaunuolynai, sengirė ir unikali aukštapelkė.

Šįkart edukacija buvo skirta Tarptautinei motinos Žemės dienai.

„Tai kvietimas veikti atsakingai ir laiku. Tam būtina objektyvi informacija, kurią užtikrina Nacionalinė miškų inventorizacija“, – teigia edukacijos "siela" – VMT Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas.

Renginyje dalyvavo akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir tarptautinių institucijų atstovai, tarp jų – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorius Gediminas Brazaitis su magistrantais, Lietuvos inžinerijos kolegijos dėstytojai, Švedijos technologijos kolegijos „Ryssbygymnasiet“ atstovai, Myliu mišką, Lietuvos atsakingo verslo asociacija bei Europos klimato pakto ambasadoriai.

Dalyviai ne tik grožėjosi įspūdingomis Dubravos girios pušimis, bet ir išgirdo svarbių įžvalgų apie miško gyvenimą: nuo jo gebėjimo sugerti CO₂ iki kenkėjų poveikio ir natūralių pokyčių.

🌿 Dubravos girios istorija atskleidžia, kad net ir neliečiamas miškas nėra statiškas – audros, sausros ir kenkėjai per kelis dešimtmečius pakeitė jo veidą, o vidutinis miško amžius net sutrumpėjo.

💬 "Žmogaus veikla miške yra bandymas imituoti gamtos procesus. Gamta vis tiek „kerta“ – per audras, sausras ar kenkėjus. Skirtumas tas, kad žmogus gali šiuos procesus valdyti ir kartu gauti papildomos naudos“, – pabrėžia G. Kulbokas.

🌱 🌳🌲 Valstybinės miškų tarnybos komanda, šiandien pasodinusi 1800 pušies, 600 elgės, 100 gudobelių sodinukų, patvirtins:...
24/04/2026

🌱 🌳🌲 Valstybinės miškų tarnybos komanda, šiandien pasodinusi 1800 pušies, 600 elgės, 100 gudobelių sodinukų, patvirtins: MIŠKASODIS yra ne tik prasmingas, bet ir smagus komandinis darbas 😊

Valstybinių miškų urėdijos Dubravos padalinyje, Vaišvydavos girininkijoje 125-ame kvartale atkuriamo miško sklype nuo šiandien žaliuos dar 2500 VMT pasodintų medžių 💪

Su tokia saulėta nuotaika sodinti, jie tikrai prigis! 🌿💚

📢 Dėl vadinamosios UAB „Greenvesta“ statybų istorijos VMT laikosi nuoseklios pozicijos: aplinkai padaryta didelė žala ir...
24/04/2026

📢 Dėl vadinamosios UAB „Greenvesta“ statybų istorijos VMT laikosi nuoseklios pozicijos: aplinkai padaryta didelė žala ir atsakomybės klausimai turi būti išspręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

VMT, prieš daugiau nei šešerius metus nustačiusi pažeidimus, informuoja apie tolesnius procesus, susijusius su situacija Vilniaus rajone, Melkio kaime.

🔎 2019 m. atlikus patikrinimą nustatyta:
– savavališkai iškirstas miškas
– pašalinti kelmai
– užpilta pelkė
– aplinkai padaryta žala įvertinta 113 tūkst. 347,50 Eur

Dėl šių aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o VMT pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

⚖️ 2020 m. tyrimas buvo nutrauktas, tačiau:
– VMT apie tai nebuvo informuota
– nepriimti sprendimai dėl civilinio ieškinio
– žalos atlyginimo klausimas liko neišspręstas

Šiuo metu prokuratūra vertina priimtų procesinių sprendimų teisėtumą.

📄 2025 m. rudenį VMT sulaukė prašymo, vėliau - skundų dėl miškų kadastro duomenų šioje teritorijoje tikslinimo. Po patikrinimo vietoje priimti sprendimai nei prašymo, nei skundų netenkinti. VMT pozicija išlieka tvirta.

"Kaip galima prarasti 113 tūkst. eurų žalos bylą valstybėje? – kelia klausimą VMT direktorius Mindaugas Tarnauskas, kurį šiandien cituoja DELFI.lt. – Tikėkimės, kad teisingumas, nors ir vėluojant 6 metus, bus įgyvendintas.

▶️❗️Naujausia žinia: prokuratūra ikiteisminį tyrimą atnaujina.

🌍 Šiandien, minint Tarptautinę motinos Žemės dieną, – šiek tiek faktų ir skaičių apie Lietuvos miškus 🌲🌳 Lietuvos miškin...
22/04/2026

🌍 Šiandien, minint Tarptautinę motinos Žemės dieną, – šiek tiek faktų ir skaičių apie Lietuvos miškus 🌲

🌳 Lietuvos miškingumas siekia 33,9 %. Per pastaruosius 25 metus jis padidėjo, tačiau augimo tempas pastaraisiais metais sulėtėjo – ypač mažėja naujų miškų įveisimas privačiose žemėse.

🌲 Miškų medienos ištekliai ir brandžių medynų potencialas didėja. Lietuvos medienos ištekliai pastaruoju metu sudaro 586 mln. m³.

🌿 Miškai – svarbiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų sugėriklis Lietuvoje. Kasmet jie sugeria apie 5–6 mln. tonų CO₂ ekv. (apie trečdalį šalies emisijų), tačiau pastaraisiais metais stebimos sumažėjusios sugėrimo apimtys, daugiausiai dėl didesnės medžių žūties, mažėjančio tūrio kaupimo medynuose. Įtakos turi miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

📊 Miškai yra svarbūs išauginant atsinaujinančius išteklius – medieną, kuri užtikrina tvarų medienos pramonės funkcionavimą, stiprina šalies energetinį savarankiškumą, prisideda prie bioekonomikos plėtros

🌱 Kasmet miškuose išauginama apie 19,6 mln. m³ medienos, o kirtimų apimtys sudaro apie 72 % grynojo prieaugio.

⚠️ Nors bendra miškų būklė išlieka sąlyginai gera, klimato kaitos sąlygomis didėja ekstremalių reiškinių, kenkėjų ir ligų grėsmės; ypač pažeidžiami eglynai ir uosynai.

🪳 Dėl žievėgraužio tipografo ir vėjo pažeidimų per 30 metų prarasta daugiau kaip 100 tūkst. ha brandžių ir bręstančių eglynų, o uosynų plotas dėl ligų pažeidimų sumažėjo 5 kartus – iki 10 tūkst. ha.

🦌 Kanopinių žvėrių populiacijos augimas didina jaunuolynų pažeidimus, ypač pušies ir ąžuolo, o tai ilgainiui mažina vertingų medžių rūšių dalį ir miškų atsparumą.

🪾 Metinis medžių žuvimas per pastaruosius kelerius metus padidėjo apie 1 mln. m³ ir priartėjo prie 5 mln. m³ per metus.

🌼 Miškuose padaugėjo stambių medžių (beveik dvigubai padidėjo virš 60 cm skersmens medžių skaičius). Menko suirimo sausuolių taip pat padidėjo beveik du kartus.

🛡️ Į saugomas teritorijas patenka apie 601 tūkst. ha miško (27,1 proc. miško žemės). Saugomos teritorijos kartu su Natura 2000, įvertinus persidengimus, sudaro apie 736 tūkst. ha (33,2 proc. viso miškų ploto).

📈 Lietuva turi patikimą miškų apskaitos sistemą, paremtą nacionalinės miškų inventorizacijos ir miškų sklypų inventorizacijos (Miškų kadastro) duomenimis, kuri leidžia sprendimus grįsti objektyviais rodikliais ir jų kaita.

💚 Miškai – mūsų visų atsakomybė ir investicija į Motinos Žemės ateitį.

Address

Pramonės Prospektas 11A
Kaunas
51327

Opening Hours

Monday 08:00 - 17:00
Tuesday 08:00 - 17:00
Wednesday 08:00 - 17:00
Thursday 08:00 - 17:00
Friday 08:00 - 15:45

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Valstybinė miškų tarnyba posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Organization

Send a message to Valstybinė miškų tarnyba:

Shortcuts

Share

Category