Dubysos Regioninis Parkas

12/06/2026

Kuomet keliausite Maironio keliu padubysiu, regėsite pasaulį pro rožinius akinius.😀

30/05/2026

Ar žinojote, kuris Lietuvos medis slepia didžiausias miško paslaptis? Jau gegužės 30 d. 14.00 val. festivalyje „Skrydis“ jūsų laukia Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija su intriguojančia edukacija „Skrydis į gamtą“. Ateikite į Gervinės kaimo aikštelę, tapkite gamtos detektyvais ir iš arti pažinkite Lietuvos medžius bei jų neįtikėtiną gyvenimą!

14/05/2026

Naudingos patirties įgijome ir mes.

05/05/2026

Artėja vasara, daugėja turistų, todėl stipriname lankytojų aptarnavimo pajėgas: ieškome aukščiausio ir ilgiausio Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tilto pažintinio tako darbuotojo (darbui savaitgaliais, iki 20 val. per savaitę)!
Žavitės Lietuvos kraštovaizdžiu ir kultūros paveldu? Svajojate apie darbą gryname ore? Mėgstate bendrauti su žmonėmis ir nebijote aukščio?
Prisijunkite prie mūsų komandos ir tapkite išskirtinių ekskursijų vadovu (-e).
Daugiau informacijos ir kontaktai pasiteiravimui:
el. p. [email protected]
tel. +37061425095

27/04/2026

Dubysos regioninis parkas pavasarį pasitinka švaresnis – čia įvyko aplinkos tvarkymo akcija. Į kvietimą atsiliepę rajono moksleiviai ir mokytojai savo laiką paskyrė gamtai, suvienydami jėgas bendram tikslui. Šiųmetės talkos metu buvo išvalyti net 4 kilometrai vaizdingų Dubysos pakrančių. Džiugu pastebėti, kad, lyginant su ankstesniais metais, surinktas šiukšlių kiekis buvo akivaizdžiai mažesnis. Tai teikia vilties, kad poilsiautojų ir vietos gyventojų sąmoningumas auga, o gamta pamažu tampa vertybe, kurią norime saugoti, o ne teršti.
Akcijoje aktyviai dalyvavo VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokyklos mokiniai, lydimi fizikos mokytojos Beritos Juškienės bei Raseinių visuomenės centro atstovės Evos Akelytės-Liatukienės.
Nors bundanti gamta nuteikė pakiliai, akcijos nuotaiką aptemdė liūdinantys radiniai – tvarkant teritoriją aptikta šunų gaišenų. Norėtųsi, kad tikroji meilė augintiniui nesibaigtų ties namų durimis. Labai svarbu, kad šeimininkai savo keturkojus po mirties palaidotų pagarbiai bei saugiai tam skirtose vietose, o ne paliktų likimo valiai miškuose ar upės pakrantėse. Toks elgesys ne tik neetiškas, bet ir pavojingas aplinkai.
Ši akcija – tai ne tik fizinis darbas, bet ir vertinga pilietiškumo pamoka jaunimui. Matydami, kokią žalą gamtai daro net ir pavieniai neatsakingo elgesio atvejai, mokiniai patys tampa švaresnės ateities ambasadoriais.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija nuoširdžiai dėkoja visiems dalyviams už jų kantrybę, ryžtą ir nelengvą darbą. Jūsų dėka Dubysos slėnis tapo saugesne ir gražesne vieta mums visiems. Tikimasi, kad kitais metais talkininkų pajėgos bus dar didesnės, o tokių liūdinančių radinių gamtoje visai nebeliks.

09/04/2026

Raseinių krašto verslo bendruomenei pristatėme savanorystės Dubysos regioniniame parke galimybes.

🤝Raseiniuose surengtas trečiasis, jau tradiciniu tapęs Savivaldybės ir verslo atstovų susitikimas, subūręs rajono verslo bendruomenę ir įvairių sričių atstovus bendram pokalbiui apie tai, kas svarbu mūsų krašto augimui.

Diskusijose netrūko aktualių temų – nuo darbuotojų paieškos ir verslo sąlygų gerinimo iki investicijų pritraukimo bei bendradarbiavimo galimybių.

Ačiū visiems, kurie dalyvavo, dalijosi įžvalgomis ir prisidėjo prie atviro dialogo. Tik veikdami kartu galime kurti stiprų, augantį ir ateitį matantį Raseinių kraštą.

📌Išsamesnė informacija – komentare.

07/04/2026

Lyduvėnuose prabudo „mini drakonai“:
sodybos kiemas tapo retos rūšies prieglobsčiu

Lyduvėnai pavasarį pasitinka ne tik su sraunios Dubysos čiurlenimu ar virš slėnio kylančio aukščiausio Lietuvos tilto vaizdais, bet ir su neeiliniais radiniais pačiose miestelio sodybose. Po žiemos miego čia prabudo ir į dienos šviesą išlindo skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus). Nors iš pirmo žvilgsnio šis padarėlis primena mažą dinozaurą, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistams tai – itin reikšmingas įvykis, patvirtinantis unikalią šio krašto gamtinę vertę.
Nors skiauterėtasis tritonas yra varliagyvis, didelę dalį gyvenimo jis praleidžia sausumoje, kur slepiasi, maitinasi ir žiemoja. Dienomis šie paslaptingi padarai tūno drėgnuose kelmuose ar akmenų krūvose, kuriose gausu jų mėgstamo grobio – įvairių bestuburių. Aktyviai maitintis tritonai išlenda naktį, maisto ieškodami aplinkinėse pievose, soduose bei miškuose.
Pavasarinis atšilimas – metas, kai varliagyviai palieka savo slėptuves ir traukia link vandens telkinių. Sodyboje aptiktas tritonas iškart patraukė dėmesį išskirtine išvaizda: tamsia, grublėta oda ir ryškiai oranžiniu pilvu, numargintu juodomis dėmėmis. Įdomu tai, kad pilvo raštas yra unikalus kiekvienam gyvūnui – gamtoje nerasite dviejų vienodų individų, tad šios dėmės gamtininkams tarnauja tarsi asmens tapatybės kortelė.
Skiauterėtasis tritonas yra didžiausias tarp savo giminaičių Lietuvoje ir gali užaugti iki 17 centimetrų. Savo vardą jis gavo ne veltui – pavasarį patinai pasipuošia įspūdinga dantyta vestuvine skiautere, kuri jiems suteikia tą mistišką, „drakonišką“ išvaizdą.
Šis radinys – ne tik gražus kadras nuotraukai, bet ir geriausias komplimentas vietos aplinkai. Skiauterėtieji tritonai yra neįtikėtinai jautrūs taršai: jie niekada nesigyvens ten, kur vanduo užterštas ar dirvožemyje gausu chemikalų. Tai, kad šis „mažasis dinozauras“ sėkmingai žiemoja Lyduvėnų sodybose, oficialiai patvirtina – Dubysos slėnio oras ir vanduo išlieka pavydėtinai švarūs. Savo žiemavietes, kurių nepasiekia įšalas, jie dažniausiai įsirengia tuose pačiuose senuose kelmuose, po storomis samanomis, graužikų urvuose ar net žmonių rūsiuose.
Rūšis yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir griežtai saugoma visoje Europoje, todėl kiekvienas toks stebėjimas gamtosaugininkams yra labai svarbus. Tai įrodymas, kad net ir žmogaus kaimynystėje reta gamta gali jaustis saugiai.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija dėkoja gyventojams už budrumą ir už tai, kad šio reto svečio neišbaidė. Svarbiausia taisyklė sutikus tritoną – netrukdyti jam, nes jis pats puikiai žino kelią iki artimiausios senvagės ar kūdros. Tačiau kartais pagalbos visgi prireikia. Jei tritonas netyčia įkrito į rūsį, gilesnę duobę ar šulinį, iš kurių pats neišlips, patariama jį atsargiai paimti (geriausia – drėgnomis rankomis, kad nepažeistumėte jautrios odos) ir perkelti į drėgną žolę ar netoliese esančius krūmus. Jei savo sodyboje ar apylinkėse pastebėjote skiauterėtąjį tritoną, prašome apie tai informuoti Žemaitijos saugomų teritorijų direkciją arba užregistruoti radinį Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS).

02/04/2026

2026-ieji – gencijoninio melsvio metai: kodėl mums turėtų rūpėti šis mažas drugelis?

Lietuvos entomologų draugija 2026-uosius paskelbė gencijoninio melsvio (Phengaris alcon) metais. Tai ne tik duoklė drugio grožiui, bet ir rimtas signalas apie tai, kaip keičiasi mūsų kraštovaizdis. Gencijoninis melsvys nėra tiesiog dar viena melsvių rūšis – tai vienas paslaptingiausių Europos drugių, kurio išlikimo drama kasmet tyliai vyksta vaizdinguose Dubysos slėnio šlaituose.
Ši Dubysos regioniniame parke saugoma rūšis pelnytai vadinama gamtos „Trojos arkliu“. Jo išgyvenimo strategija remiasi genialia klasta ir infiltracija į svetimą teritoriją. Viskas prasideda vasaros viduryje, kai patelės padeda ryškius, baltus kiaušinėlius ant melsvojo gencijono žiedynų arba viršūninių lapų. Išsiritę vikšrai kurį laiką maitinasi augalu, tačiau tikrasis „žaidimas“ prasideda jiems nukritus ant žemės. Čia vikšras panaudoja cheminę mimikriją: ima skleisti kvapą, identišką skruzdėlių lervoms. Nieko neįtariančios skruzdės darbininkės, radusios vikšrą pievoje, palaiko jį savu ir pačios įsitempia priešą į skruzdėlyno tvirtovę. Skruzdėlyne melsvys tampa įnamiu parazitu: skruzdėlės jį maitina geriau nei savo palikuonis, o jis pats neretai pasmaguriauja šeimininkų lervomis. Ši saugi viešnagė po žeme trunka iki pat kitos vasaros, kol pro skruzdėlyno angą pakyla naujas drugys.
Lietuvoje gencijoninis melsvys sutinkamas labai lokaliai. Pagrindinės jo radavietės telkiasi Vidurio Lietuvoje – Dubysos, Neries bei Nevėžio slėniuose, taip pat Dzūkijoje bei Vištyčio apylinkėse. Jam išlikti reikia trijų sąlygų: melsvųjų gencijonų, specifinių skruzdėlių ir atvirų, saulėtų pievų. Pavyzdžiui, Dubysos regioninio parko teritorijoje šiandien identifikuota 14 tokių pievų plotų, kurie tarsi gyvybės salos saugo šią retą rūšį.
Tačiau šis ryšys yra trapus. Nustojus šlaitus ganyti ar šienauti, jie greitai užželia krūmais. Dingus saulei nyksta augalai, o kartu su jais – ir melsviai. Saugodami šį drugį kaip „skėtinę rūšį“, mes kartu saugome visą ekosistemą: retus augalus, kitus vabzdžius ir unikalias mūsų upių šlaitų pievas.
Tai tik pirmasis puslapis iš spalvingo gencijoninio melsvio gyvenimo metraščio. Pražydus melsviesiems gencijonams, pakviesime jus dar giliau pasinerti į šio drugio paslapčių pasaulį.