30/01/2026
Atmintis be bendruomenės, kova su antičigonizmu be romų?
Džiugu, kad Vyriausybė imasi aiškių veiksmų kovai su antisemitizmu. Nepaisant to, kai kurias NVO neramina dviprasmiškas Tautinių mažumų departamento vaidmuo užtikrinant nevienaplanę romų pilietinės visuomenės nuomonių visumą. Nuo pat Departamento veiklos pradžios daugelis romų organizacijų (buvusių ar esamų NVO) susiduria su šios institucijos dominavimu, nuomonių nepaisymu arba vadinamąja „tick the box“ strategija, kai romai pakviečiami „dėl vaizdo“, tačiau jų nuomonės nėra girdimos arba girdėjimas yra labai tendencingas – girdima tik tai, ką „norima“ girdėti (žr., pvz.: Open Society Institute / EU Accession Monitoring Program, 2002).
Svarbu pažymėti, kad Departamente niekada nedirbo romų tautybės asmenys, o šią tautinę grupę kuruojantys darbuotojai beveik visada rėmėsi „kaltink auką“ retorika. Galima būtų pateikti ilgą faktų sąrašą, kaip ši institucija (ne)vykdė veiklą romų sociokultūrinės raidos kontekste. Tačiau pereinant prie konkretesnių klausimų, susijusių su dabartiniu Vyriausybės priimtu planu, nerimą kelia tai, kad pats planas įgyvendinamas po kovos su antisemitizmu „skėčiu“ ir kad pats Departamentas, be kitų veiklų, atliks antičigonizmo (neapykantos romams) apraiškų viešojoje erdvėje koordinavimo efektyvumo analizę.
Taip pat numatoma kartu su savivaldybėmis skatinti romų genocido aukų atminimo puoselėjimą, įtraukti romų bendruomenės atstovus į Holokausto atminties iniciatyvas, organizuoti Lietuvos žydų (kartu su Kultūros ministerija), Romų genocido atminimo dienų bei Tautinių bendrijų dienos minėjimus. Atkreipiu dėmesį, kad niekas neapklausė visų romų nevyriausybinių organizacijų (o jų nėra daug). Kitaip tariant, nebuvo jokio bendro susirinkimo, į kurį būtų įtrauktos bendruomenės ir pilietinės visuomenės organizacijos šių klausimų apsvarstymui.
Kodėl valstybės kova su antičigonizmu „palenda“ po antisemitizmo planu – ar ji laikoma mažiau svarbia? Kodėl pasirinktos kovos su antičigonizmu priemonės yra tokios trivialios? Ar buvo atsižvelgta į jau trejus metus siūlytą steigti nepriklausomą antičigonizmo (pre)komisiją, sudarytą iš ekspertų? Kaip Departamentas ketina vykdyti romų genocido / Holokausto minėjimus? Ar ir vėl į renginius bus (ne)pakviečiami tie, kurie (ne)paklūsta?
Departamentui buvo siūlyta viešai parengti atmintinų dienų minėjimo gaires bei organizuoti viešą ir skaidrų konkursą romų genocido / Holokausto dienos minėjimams, kad visos organizacijos, norinčios prisidėti prie minėjimo ar turinčios kitokių idėjų dėl turinio ir formos, turėtų lygias galimybes. Iki šios dienos Departamentas šiuo klausimu tyli. Tyli ir dėl nepriklausomos antičigonizmo ekspertų komisijos, dėl kurios buvo pateikta daug pasiūlymų ir matomas pačios romų bendruomenės entuziazmas.
Plane numatytas paminklas romų genocido aukoms yra sveikintina idėja, kurios įgyvendinimo realumo buvo laukiama jau seniai. Tačiau kyla klausimas – ar ir vėl paminklas bus su užrašais Lietuvos romų bendruomenei nesuprantama kalba? Kas ir kaip paklaus pačios romų bendruomenės apie tokio paminklo dizainą? Ką reiškia teiginys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir Lietuvos romų bendruomenė sukurs ir atidengs romų genocidui skirtą paminklą Paneriuose?
Ar sąvoka „Lietuvos romų bendruomenė“ šiuo atveju reiškia pavienius asmenis, visą pilietinę visuomenę ar konkrečią nevyriausybinę organizaciją, kurios pavadinimas yra „Lietuvos romų bendruomenė“? Jei tai viena organizacija, norėtųsi sužinoti, ar kitos romų organizacijos tam pritarė.
Teigiama, kad planas buvo priimtas pasitelkiant romų NVO. Deja, eilinį kartą jis buvo priimtas arbitraliai, todėl, mano požiūriu, jo legitimumas yra kvestionuotinas. Dar daugiau, tokie instituciniai veiksmai savaime suvokiami kaip antičigonizmo apraiškų reprodukavimas.
Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė Kovos su antisemitizmu, ksenofobija ar bet kokios formos nesantaikos kurstymu ir žydų gyvenimo puoselėjimo veiksmų planui – plačios apimties dokumentui, numatytam XX-osios Vyriausybės programoje.
Šiame dokumente suplanuoti 157 konkretūs veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti kovą su tautinės, rasinės, religinės ir kitų formų neapykantos ir nesantaikos kurstymo apraiškomis, prisidėti prie pažeidžiamų grupių gyvenimo puoselėjimo, skirtingų kultūrų ir bendruomenių Lietuvoje sanglaudos, plėtoti edukaciją ir kultūrinį švietimą apie įvairias šalyje gyvenančias visuomenės grupes.
Dokumento rengimas derintas su Tautinių mažumų taryba, mokslo, atminties, kultūros institucijomis, tautinių bendrijų ir savivaldos atstovais, žmogaus teisių organizacijomis, kitomis suinteresuotomis institucijomis bei NVO. Dokumentą rengusios darbo grupės veikloje dalyvavo Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas ir Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė.
Daugiau informacijos apie plano įgyvendinimo priemones, kurias vykdys Tautinių mažumų departamentas ir kitos valstybės institucijos bei organizacijos, rasite komentaruose 👇
