LR Seimo narys Karolis Neimantas

LR Seimo narys Karolis Neimantas Lietuvos Respublikos Seimo narys
Užsienio reikalų komiteto narys
Europos reikalų komiteto narys

03/06/2026

Ar Lietuvos žmonės ir ateityje turės garantuotą teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais?

LR Seimui siūliau leisti Lietuvos piliečiams referendume pareikšti savo nuomonę dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais įtvirtinimo Konstitucijoje. 2026-06-02 LR Lietuvos Respublikos Seimas nesuteikė teisės Lietuvos piliečiams išsakyti savo nuomonės.

Savo didvyrius galite matyti ekrano nuotraukose komentaruose.

Šiandien vis dažniau susiduriame su tendencija riboti grynųjų pinigų naudojimą – nustatomi atsiskaitymų limitai, plečiamos elektroninės sistemos, kai kur net atsisakoma priimti grynuosius pinigus. Tačiau grynieji pinigai nėra tik vienas iš mokėjimo būdų. Tai žmogaus teisė laisvai disponuoti savo teisėtai uždirbtu turtu.

Grynieji pinigai leidžia atsiskaityti be bankų, interneto, elektros ar kitų technologinių sistemų. Jie užtikrina didesnį finansinį savarankiškumą, privatumo apsaugą ir visuomenės atsparumą krizėms, techniniams gedimams ar kibernetinėms atakoms.

Tai nėra klausimas apie technologijų pažangą ar atsiskaitymų alternatyvas. Tai klausimas apie žmogaus pasirinkimo laisvę, nuosavybės teisių apsaugą ir galimybę naudotis savo pinigais be tarpininkų.

Svarbiausiais valstybės gyvenimo klausimais turi būti girdimas žmonių balsas. Tiesioginė demokratija prasideda tada, kai piliečiams suteikiama teisė pasisakyti.

Kviečiu klausyti ir radijo laidą: https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000759037/sysas-kritikuoja-koalicijos-partneriu-siuloma-referenduma-eiline-rinkimu-agitacija

Visi palaikantys šį klausimą gali savo balsą atiduoti: https://www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/121124

Daugiau informacijos:
https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/seimas-nepritare-siulymui-surengti-patariamaji-referenduma-del-atsiskaitymo-grynaisiais-120258550

01/06/2026

Ar Jūs jaučiatės saugūs dėl savo skaitmeninių duomenų? Aš tikrai ne. Ir tam yra kelios priežastys:

1. Visai neseniai mano ir mano šeimos banko duomenys buvo nutekinti žurnalistams. Jeigu galėjo būti nutekinti mano, manote, negali būti nutekinti ir Jūsų? Banko duomenys su konkrečiais sąskaitų likučiais konkrečią dieną ir net valandą, pavedimai ir kitos operacijos. Kas už tai atsako? Kaltų nėra. Tarp žiniasklaidai pateiktų duomenų buvo ir mano žmonos duomenys – asmens, kuris nėra viešas asmuo.

2. VMI ir Jūsų deklaracijų duomenys. Taip pat viešai pateikta informacija, kiek tam tikri politikai ir net ne vieši asmenys turi grynųjų pinigų. VMI turto deklaracijas gali pasiekti kiekvienas. Tačiau joks VMI sistemoje nedirbantis asmuo (na, pasirodo, ne visai) neturėtų matyti, kiek iš Jūsų deklaruojamo turto sudaro grynieji pinigai.

3. Registrų centro (RC) nutekinti duomenys. Dabar jau paaiškėjo, kad buvo nulaužtos konkrečių Migracijos tarnybos darbuotojų paskyros ir per jas „išpumpuoti“ duomenys. Pasitikrinęs RC sistemoje sužinojau, kad mano duomenys nebuvo nutekinti. Bet kuris iš mūsų iš tiesų gali tai patikrinti? Ar valstybė man suteiks visus 600 000 nutekintų įvairiausių duomenų įrašų, kad galėčiau įsitikinti, jog ten nėra mano duomenų? Aišku, kad ne. Tad koks yra tikrasis nutekintų duomenų mastas, nebūtinai ir sužinosime.

Vien šios kelios priežastys man aiškiai parodo, kad nė vienas iš mūsų negali būti ramus dėl savo asmens duomenų. Jeigu jų niekas nepavogė, tai dar nereiškia, kad jais nėra disponuojama Jums nežinant, kaip jau parodė ne viena situacija.

Verslas už duomenų nutekinimą ar jų vagystę gali būti baudžiamas baudomis, kurios siekia reikšmingą dalį metinės apyvartos, o kai kuriais atvejais tai gali reikšti net įmonės bankrotą. Gal Jūs galite pasakyti, kaip valstybė save nubaus už nutekintus gyventojų duomenis? Kaip bus su Jūsų, gyventojų, kompensacijomis už paviešintą jautrią informaciją?

Mano siūlymas Jums – miegokite ramiai, nes:
a) Nieko Jūs negalite padaryti;
b) Niekas nekreips į Jus dėmesio, net jei ir bandysite kažką daryti;
c) Visi duomenys apie Jus ir taip yra prieinami lygesniems už lygius.

2026-05-29 teko garbė kartu dalyvauti Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės vizite Akmenės rajone. Vizito metu buvo...
30/05/2026

2026-05-29 teko garbė kartu dalyvauti Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės vizite Akmenės rajone. Vizito metu buvo aplankyta Akmenės laisvoji ekonominė zona (L*Z), kurioje įsikūrusi Vakarų medienos grupė (VMG).

VMG į Akmenės L*Z investavo daugiau nei 520 mln. eurų – tai didžiausia plynojo lauko investicija Lietuvos istorijoje. VMG jau yra atidariusi tris veikiančias gamyklas, o liepos mėnesį veiklą planuoja pradėti ir ketvirtoji. Taip pat VMG yra pastačiusi savo vėjo jėgainių parką, kuris visiškai aprūpina gamyklas elektros energija, o ateityje planuojama elektros energija dalytis ir su kitomis Akmenės pramonės įmonėmis. Visa VMG įmonių grupė Akmenės L*Z yra įdarbinusi daugiau nei 900 darbuotojų, kurių vidutinis bruto darbo užmokestis viršija 2400 eurų ir yra didesnis tiek už miesto, tiek už rajono vidurkį.

Vizito metu buvo aplankytos visos gamyklos, veikiančios pagal žiedinės ekonomikos principus ir aprūpinamos žaliąja energija. Pristatyta įmonių veikla, naudojamos technologijos bei ateities planai.

Pagrindinis susitikimo akcentas – dar vienas naujas projektas. VMG planuoja į Naujosios Akmenės miestą investuoti nuo 60 iki 100 mln. eurų ir pastatyti naują 500–700 butų gyvenamąjį rajoną. Rajono statybai būtų naudojamos būtent naujausioje gamykloje gaminamos konstrukcijos, skirtos karkasinių daugiaaukščių namų statybai.

VMG įsipareigoja pastatyti būstus, o daugiau nei pusę jų iš karto įveiklinti, skiriant darbuotojams. Valstybės tikslas – surasti finansavimo sprendimus, kurie užtikrintų visos reikalingos inžinerinės infrastruktūros įrengimą naujajame rajone. Skaičiuojama, kad visai šio rajono infrastruktūrai reikės iki 15 mln. eurų valstybės lėšų.

Mūsų bendras tikslas – rasti šį finansavimo šaltinį, kad projektas išvystų dienos šviesą. Taip galėtume padėti ne tik verslui įgyvendinti dar didesnes investicijas rajone, bet ir prisidėti prie Lietuvos regionų atgaivinimo bei tvarios plėtros.

Daugiau informacijos:
https://lrv.lt/lt/naujienos/premjere-akmeneje-vyriausybes-ir-savivaldos-tikslas-investicijos-i-regionus-keiciancios-zmoniu-kasdienybe-hkrr/

https://www.facebook.com/LRVyriausybe/posts/pfbid02teyKv9PsnXrKJzVaGmYMV2GAqDsy2ja8ynm2HghQ79CT3xpTDa6jJjZd8SntFQ12l

28/05/2026

Ko nori lietuviai – naujų mokesčių ar „apkarpytų“ socialinių garantijų? Panašu, kad netrukus gali tekti rinktis. Blogiausiu atveju – sulauksime abiejų variantų.

Šią savaitę Europos reikalų komitete buvo pristatytas Lietuvos vidutinės trukmės fiskalinis-struktūrinis planas bei Valstybės kontrolės išvados dėl 2026 m. pažangos ataskaitos.

Trumpai – situacija nedžiugina.

1. Pirminis deficitas, rodantis finansų padėties poveikį skolai, yra didžiausias nuo 2021 metų.
Tai reiškia, kad valstybės biudžeto išlaidos (neįskaičiuojant palūkanų už skolą) gerokai viršija pajamas, todėl skola auga sparčiausiai nuo 2021 m.

Paprasčiau:
– valstybė surenka per mažai pajamų;
– išleidžia daugiau nei gauna;
– dėl to tenka daugiau skolintis;
– dabartinis skirtumas yra didžiausias per pastaruosius kelerius metus.

2. Valstybės skola iki 2029 metų pagal dabartinius planus gali perkopti ~55 % BVP ribą.
Ir, tikėtina, skolinsimės dar daugiau, todėl šis rodiklis gali augti dar sparčiau. Ką tai reiškia?

a) Ateityje valstybė galės skolintis vis mažiau, todėl bus sunkiau „užkamšyti skyles“.

b) Sparčiai augs skolos aptarnavimo kaštai – tiek paskolų grąžinimas, tiek palūkanos. Skaičiuojama, kad 2029 metais tai gali siekti daugiau nei 1,8 mlrd. eurų – daugiau nei dvigubai daugiau nei 2026 m. Pinigai skiriami iš biudžeto - tai reiškia iš kažkur ar nuo kažko reikės juos paimti.

3. Grynųjų išlaidų augimo nuokrypis didės dėl 2025–2026 m. viršplaninių, nevienkartinio pobūdžio išlaidų. 2028 m. nuokrypis jau gali siekti 1,4 % BVP – apie 1,3–1,4 mlrd. eurų, kuriuos reikės „iš kažkur“ paimti.

Kitaip tariant:
– išleidžiama daugiau nei planuota;
– tai nėra laikinos ar vienkartinės išlaidos;
– jos tampa nuolatinėmis (pvz., atlyginimų, pensijų, socialinių išmokų didinimas).

Todėl:
– valstybės finansai ilgainiui blogėja;
– išlaidų augimas vis labiau nutolsta nuo fiskalinių taisyklių ir planų;
– valdžia prisiima ilgalaikius įsipareigojimus, kuriems gali nepakakti tvarių pajamų.

Vienoje iš pristatymo skaidrių buvo aiškiai parašyta:
„Norint išlaikyti viešųjų paslaugų prieinamumą ir gynybos finansavimą bei nepažeisti fiskalinės drausmės, būtini tvarūs pajamų šaltiniai.“

Spėkite, kas tie „tvarūs pajamų šaltiniai“? Taip – mokesčiai.

2026 metais Lietuva planuoja skolintis daugiau nei 10 mlrd. eurų, iš kurių daugiau nei 3 mlrd. iš karto bus skirti ankstesnėms skoloms dengti. Realiai lieka apie 6,5 mlrd. eurų visoms valstybės sritims finansuoti. Ir, kiek suprantu, čia dar nėra įtraukta SAFE paskola.

Palyginimui – krašto apsaugai šiemet skiriame apie 5 mlrd. eurų. Panašios sumos gali reikėti ir artimiausius dvejus metus.

Jeigu nieko nekeisime, 2028 metų pabaigoje į 2029-uosius galime įžengti su labai skaudžiomis finansinėmis „pagiriomis“.

Kritikavau ir 2026 metų biudžetą, vadindamas jį netvariu. Jeigu tokia pati politika bus tęsiama ir rengiant 2027 metų biudžetą – jo nepalaikysiu.

Aplankiau Klaipėdos miesto smulkiojo verslo savininką Ričardą ir jo įmonę „Mėmelio ratai“.Su Ričardu mano pažintis prasi...
27/05/2026

Aplankiau Klaipėdos miesto smulkiojo verslo savininką Ričardą ir jo įmonę „Mėmelio ratai“.

Su Ričardu mano pažintis prasidėjo prieš maždaug 9 metus, kai persikėlęs iš Vilniaus į Klaipėdą ieškojau rekomendacijų, kam patikėti ratlankių, padangų ir kitus su tuo susijusius darbus.

Pagal gautas rekomendacijas nuvykau į įmonę „Mėmelio ratai“ – tuomet tai buvo nedidelės dirbtuvės, liaudiškai vadinamas „garažiukas“, kuriame dirbo vos du darbuotojai. Nebuvo nei ryškių reklamų, nei interneto svetainės, todėl mano lūkesčiai nebuvo itin aukšti. Palikau automobilį darbams su padangomis ir ratlankiais. Kadangi esu „matematikas“, man pirmiausia aktuali kaina – tai dažniausiai būna pagrindinis kriterijus. Tačiau jau po pirmojo apsilankymo mano lūkesčiai buvo viršyti:

- Pirmasis įspūdis – Ričardo mandagus ir labai paslaugus bendravimas. Nors pas jį atvyko 25-erių "pacanas", ir dar galimai su tuometiniu BMW automobiliu.
- Punktualumas – per 9 metus nė karto neteko laukti ilgiau, nei buvo žadėta. Anaiptol – dažniausiai automobilis būdavo paruošiamas net greičiau.
- Lankstumas – visada ieškoma sprendimo ir būdo išspręsti problemą.
- Sąskaitos faktūros – nuo pirmojo mano klausimo: „Ar būtų galima gauti sąskaitą faktūrą?“ – be jokių dvejonių ar nepatogios pauzės gavau atsakymą: „Be problemų.“ Kai kiti šio verslo atstovai to baidosi kaip "velnio".

Visa ši patirtis man leido drąsiai rekomenduoti Ričardą ir jo komandą savo aplinkos žmonėms. Žinau, kad jie nenuvils.

Šiandien „Mėmelio ratai“ jau yra išaugęs servisas – mažas dirbtuves pakeitė didesnės ir modernesnės patalpos, patogesnė vieta, išaugo darbuotojų komanda, atsirado interneto svetainė. Todėl visiškai nestebina ir nuoseklus įmonės augimas.

Visiems Vakarų Lietuvos gyventojams rekomenduoju ratlankių ir padangų klausimus patikėti „Mėmelio ratams“.

Su Ričardu aptarėme:
- Darbuotojų klausimus, augančius atlyginimus, paslaugų, tiekėjų ir visos tiekimo grandinės didėjančius kaštus.
- Konkurencinę aplinką.
- Smulkiojo verslo iššūkius.
- Sezoniškumo ypatumus ir darbų apimtis.
- Ateities planus.

UAB „Mėmelio ratai“ – Klaipėdoje veikianti įmonė, specializuojanti padangų, ratlankių ir su jais susijusių paslaugų srityje. Bendrovė klientams siūlo platų naujų, naudotų bei restauruotų padangų pasirinkimą, ratlankius, taip pat profesionalias padangų montavimo, balansavimo ir remonto paslaugas. Sukaupta patirtis, individualus požiūris į klientų poreikius ir orientacija į kokybę leidžia užtikrinti patikimus sprendimus tiek kasdieniams vairuotojams, tiek ieškantiems optimalaus kainos ir kokybės santykio.

Daugiau informacijos:
https://www.memelioratai.lt/kontaktai
https://www.facebook.com/100067480064754/mentions/

25/05/2026

Sankcijos ir valstybių taikoma embargo politika priešiškoms valstybėms.

Trumpuoju laikotarpiu sankcijos daro poveikį, tačiau ilguoju laikotarpiu valstybės dažnai sugeba diversifikuoti savo pirkimo ir pardavimo kanalus ir patiriamus nuostolius, jei tai nėra visiška blokada ar tarptautinė izoliacija (galima prisiminti Armėnijos, Kubos ir kitus pavyzdžius).

Per ketverius metus prie naujų aplinkybių prisitaikė ir Rusija. Stebėjome reikšmingą prekybos nuosmukį tarp Rusijos, Baltarusijos ir Europos Sąjungos valstybių. Tai natūralu, nes buvo nutraukti arba reikšmingai apriboti prekybiniai santykiai su šiomis valstybėmis (nors ne visų produktų importą buvo galima visiškai sustabdyti – pavyzdžiui, naftos, dujų, trąšų ir kt.).

Tačiau kartu pastebėjome ir išaugusius prekybos ryšius su Sakartvelu, Kazachstanu, Tadžikistanu, Uzbekistanu, Kirgizija, Indija bei kitomis valstybėmis. Šios šalys tapo tranzitinėmis grandimis apeinant prekybinius ribojimus prekėms, skirtoms Rusijai ar Baltarusijai. Dėl papildomų logistikos išlaidų ir ribotos pasiūlos šiose rinkose prekės tapo gerokai brangesnės.

Neigiamų pasekmių patyrė ir Europa, kuri buvo priklausoma nuo rusiškos naftos, dujų, trąšų ir kitų išteklių. Susiklosčius situacijai ir neturint alternatyvų, Europa už dalį šių išteklių buvo priversta mokėti daugiau nei iki karo Ukrainoje.

Pavyzdžiui, nuo karo Ukrainoje pradžios per ketverius metus Europos Sąjunga Rusijai už rusiškas trąšas sumokėjo daugiau nei 7,7 mlrd. eurų (šios prekės nėra sankcionuojamos). Kainas didino ir logistikos išlaidos – anksčiau per Lietuvą trąšų transportavimo kaina siekė apie 12-15 eurų už toną, o dabar Europa naudojasi Rusijos geležinkelių bei uostų infrastruktūra ir moka apie 45 eurus už toną.

Esant įtampai Hormūzo sąsiauryje, papildomai nukenčia visa tiekimo grandinė, o rinkoje didėja trąšų trūkumas. Dėl to JAV jau buvo išreiškusios poziciją dėl Baltarusijos trąšų eksporto apribojimų peržiūrėjimo ir galimybės leisti jų tranzitą per Lietuvą – trumpiausiu keliu į Europą. Tai leistų:

a) mažinti kainas;
b) užtikrinti reikalingą tiekimą;
c) mažinti priklausomybę nuo rusiškų trąšų.

Visai neseniai JAV kreipėsi dėl pagalbos situacijoje, susijusioje su Hormūzo sąsiauriu. Dabar atsiranda nauji prašymai. Kaip šioje situacijoje elgsis Lietuva?

Daugiau skaitykite: https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2939332/jav-praso-lietuvos-lenkijos-ir-ukrainos-atnaujinti-baltarusisku-trasu-tranzita?utm_medium=Social&utm_campaign=echo&utm_source=Facebook&fbclid=IwY2xjawSBg4lleHRuA2FlbQIxMQBicmlkETFab2ZDZU1HSTVPcElxQ2FCc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHjzIisHnQWm9r11KxqgAqhDK7cPJ3fWz1WNPt5D-p-xLsjnsgbtCS3VUTmJl_aem_3z66JoxJObDU2wP2CponAA =1779719004

Nuoroda į visą laidą: https://www.youtube.com/watch?v=zS0MoauzDNU

Penktadienį kartu su Latvijos ir Estijos parlamentų Užsienio reikalų komitetų kolegomis dalyvavome Baltijos šalių Užsien...
24/05/2026

Penktadienį kartu su Latvijos ir Estijos parlamentų Užsienio reikalų komitetų kolegomis dalyvavome Baltijos šalių Užsienio reikalų komitetų susitikime Latvijoje. Vizito metu lankėmės prie Latvijos–Rusijos–Baltarusijos sienos, Pāternieki pasienio kontrolės punkte, susitikome su pasienio apsaugos, gynybos institucijų bei kariuomenės atstovais. Iš arti susipažinome su situacija prie išorinės Europos Sąjungos ir NATO sienos, aptarėme regioninio saugumo iššūkius ir praktinius jų sprendimus.

Šiandien geopolitinė situacija reikalauja ne tik politinių sprendimų, bet ir nuolatinio praktinio bendradarbiavimo. Baltijos šalys susiduria su bendrais saugumo iššūkiais – nuo hibridinių grėsmių iki migracijos srautų valdymo ir sienų apsaugos stiprinimo. Todėl ypač svarbu matyti realią situaciją vietoje, keistis informacija bei koordinuoti veiksmus tarp valstybių.

Mūsų regiono saugumas prasideda nuo stiprios išorinės sienos, aiškios politinės valios ir vieningo Baltijos šalių veikimo. Bendradarbiavimas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos išlieka vienu svarbiausių elementų stiprinant viso regiono atsparumą ir saugumą.

Daugiau skaitykite: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=295029

22/05/2026

Praėjo nei daug, nei mažai – pusantro mėnesio nuo tada, kai „Kitaip TV“ laidoje pas Arną diskutavome apie poligoną, krašto gynybą, didžiausias rizikas ir realius Lietuvos poreikius.

Tuomet kalbėjome, kad ne poligonas yra didžiausias rūpestis. Ne ten turėtų būti sutelkta didžiausia koncentracija, dėmesys ir energija. Tačiau visuomenėje vietoje rimtos diskusijos prasidėjo etikečių klijavimas. Kokios buvo tos etiketės – šiandien jau visi puikiai žinome. Ta proga straipsnio apačioje pridedu ir keletą nuorodų.

Pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad tam tikros sistemos jau geba identifikuoti grėsmes. Tačiau yra keletas svarių BET:
a) Sistemos veikia ne visuose aukščiuose – kai kuriose zonose tiesiog nematome. Ir iš tikro neturime informacijos – kur matome, o kur ne.
b) Net ir aptikus grėsmę, dažnu atveju neturime kuo ją neutralizuoti – tenka kelti NATO naikintuvus iš Lietuvos ar Estijos. Tačiau ir jie ne visada gali pakilti dėl tam tikrų matomumo sąlygų, o pakilę – ne visada gali atakuoti objektą dėl tų pačių ar kitų apribojimų.

Kyla klausimas – kaip elgsimės ir kaip apsiginsime tuomet, kai į mus bus paleista ne vienas ar keli, o 50, 100 ar daugiau dronų? Kai dar priešui neįžengus į teritoriją bus „išvalyti“ kritiniai ir politiniai objektai. Kas prisiims atsakomybę?

O gal tuomet žengti jau net nebereikės – tiesiog nebebus ką čia veikti.

Šiandien kalbos jau kitokios.

Nuoroda į visą laidą: https://www.youtube.com/watch?v=C04Msew7wSE&t=14s

Nuorodos į straipsnius:
https://www.15min.lt/video/robertas-kaunas-zemaitaicio-nuomone-keiciasi-atsizvelgiant-i-oro-krypti-277062?fbclid=IwY2xjawR9P29leHRuA2FlbQIxMABicmlkETFab2ZDZU1HSTVPcElxQ2FCc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHs2iDBwdYSPbqpsVE-IP-vCzXXjh-NY7upB10tS6qUkBZrZwryPzMYSL2NeO_aem_DKmYsACcGPb-k9N81BleNw

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000702043/zemaitaitis-nezada-keisti-nuomones-del-poligono-pirma-investuokime-i-oro-gynybos-sistema?fbclid=IwY2xjawR9P21leHRuA2FlbQIxMABicmlkETFab2ZDZU1HSTVPcElxQ2FCc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHkrP7sfeGZudAaCtPl9i1V7COZAhH7SoMWli2goKiBaEczwlOWO_oy81aJIp_aem_d0EoGEEif_POAplpgUtEuA

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000668045/zemaitaitis-apie-kapciamiescio-poligona-reikia-ne-poligonu-o-oro-gynybos-sistemu?srsltid=AfmBOoo1jnpixYKobJL0efdWHGHfJdQzqO42fhFc8jIDAJhbiqYa_x0N&fbclid=IwY2xjawR9P2pleHRuA2FlbQIxMABicmlkETFab2ZDZU1HSTVPcElxQ2FCc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHpphSmJT34FjAuLH_JfL1qp6SfuqXvoJNcR2KltFzeB8zKb1uzGoF561WXAD_aem_SsA_sSvplRTeHYRRketuYw

2026-05-20, LR Seimas- 09:50 – einu link Užsienio reikalų komiteto posėdžio ir skaitau naujienas, kad įvesta tam tikra p...
20/05/2026

2026-05-20, LR Seimas

- 09:50 – einu link Užsienio reikalų komiteto posėdžio ir skaitau naujienas, kad įvesta tam tikra padėtis dėl oro pavojaus, tačiau Lietuvos teritorijoje jokie objektai nefiksuoti.

- 10:05 – perskaitytomis naujienomis pasidalinu su komiteto nariais.

- 10:06 – uždarame posėdyje pasirodo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Pradeda savo klausimo pristatymą.

- 10:15 – visi gauname „geltoną pranešimą“. Juokelių netrūko.

- 10:19 – į komitetą įeina kariškis, prieina prie KAM ministro ir, nespėjęs nieko pasakyti, iš komiteto išgirsta: „Sakyk garsiai, uždaras posėdis.“ Kariškis, labai linksmas, su plačia šypsena taria: „Ministre, galimas raudonas pavojus ir poreikis trauktis į priedangą.“

- 10:27 – raudonas pavojaus signalas (aš jo taip ir negavau). Juokelių mažiau, bet jų dar yra.

- 10:29 – įeina kariškis, pasikviečia KAM ministrą, prasideda judesys. Panikos nėra. Visi ramūs. Kažkas dar paklausia: „Tai einame į priedangą? Ką dabar darome?“

- 10:30 – pajudame į LR Seime esančią priedangą.

- 10:34 – pakeliui į priedangą lydime ministrą. Žurnalistai su kameromis lenda kartu.

- 10:35 – randu laisvą vietą, prisėdu. Kompiuteris su manimi – dirbu.

Žmonių pilna. Atėję randame jau esančius viduje. Kol sėdžiu, žmonės vis eina. Patalpa pilnėja tiek, kad praktiškai nebelieka vietos net stovėti. Ramu, be panikos, bet minčių visokių.

Daugiausia aplink moterys kalba apie vaikus bei darželius ir mokyklas. Yra ir nuogąstaujančių, kad nepasiruošta – nėra vandens ar dar ko nors, nors sėdime tik apie 10 minučių.

- 11:00 – LR Seimo pirmininkas Juozas Olekas informuoja, kad oro pavojus baigėsi ir galime išeiti.

- 11:05 – pradeda eiti žinutės, kad oro pavojaus nebėra.

Visą tą laiką bendravau su žmona. Ji visą laiką buvo arba ėjo Gedimino prospektu – jokios panikos, ramu, automobilių eismas nepakitęs, prie Vilniaus Simono Daukanto mokyklos moksleiviai vaikšto lauke.
Toliau – treniruotė. Niekas jos nenutraukė, viskas vyko įprasta tvarka.

Dukra – pirmokė. Po mokyklos aptarėme, kas įvyko.

Mokiniai dirbo su „Eduka“ programine įranga planšetiniuose kompiuteriuose. Kompiuteriai pradėjo leisti garso įspėjimo signalą (neklausiau, ar jų buvo keli).

Į klasę įėjo trečiokų mokytoja – mokytojos pradėjo kalbėtis dėl reikalingų tolesnių veiksmų.

Dukra ir klasė buvo informuoti, kad vyksta pratybos ir dabar vaikai mokysis, kaip elgtis tokiose situacijose.

Vaikai buvo paruošti, apsirengė ir išvesti į lauką. Į lauką – nes priedanga ne mokykloje. Tiksliau, mokykloje ji nėra paruošta, mokytojai neinformuoti, direktorė nežino, todėl mokytojai ėmėsi veiksmų, skirtų užtikrinti vaikų saugumą, ir vedė juos į artimiausią priedangą, esančią kitoje gatvės pusėje.

Vaikai nuvesti į rūsį. Susėdo ant čiužinių. Gavo žaidimų.

Panikos nebuvo – vaikams tai buvo savotiška „ekskursija“. Įdomu, kažkur išeina iš mokyklos. Tačiau buvo ir verkiančių, nesuprantančių situacijos.

Kiek supratau iš vaiko ir pokalbio su mokytoja, mokytojos buvo budrios ir atliko visus reikiamus veiksmus vaikų saugumui užtikrinti, už ką esu dėkingas. Nors buvo pripažinta, kad „lūpa virpėjo“, ir kai kurie vaikai suprato, kad emocijos ne visai pratybinės.

Laikai ir perfrazavimas gali minimaliai skirtis, tačiau esmės nekeičia.

Moralas

Tai buvo pratybos (džiugu, kad pavojaus Lietuvai ir jos gyventojams nebuvo), kurios, mano vertinimu, buvo labai pavėluotos.

Nesvarbu, ar tai realus, ar dirbtinai sukurtas pavojus – gyvenant ketverius metus šalia karinių veiksmų zonos ir turint sienas su agresoriais, tai buvo pirmas toks atvejis. Kodėl pirmas? Geras klausimas.

Džiugu, kad tai įvyko dabar, o ne realaus pavojaus metu.

Tokios situacijos niekada nebus idealios. Bet kuriuo metu, esant bet kokio lygio grėsmei, susidursime su iššūkiais. Svarbu juos modeliuoti, svarbu matyti klaidas ir problemas, kurias, kol dar turime laiko, galime taisyti, tobulinti ir bandyti jų išvengti.

Paveiksliukas: „ChatGPT“ daviau užduotį: „Sukurk paveiksliuką pagal šios dienos Lietuvoje naujienas apie oro pavojų.“

Panašu, kad programėlė irgi ne iki galo suprato, kas vyksta:
- Oro pavojaus signalizacija? Greičiau – pranešimai.
- Sekite informaciją oficialiuose šaltiniuose. Kokiuose?

a) LT72 – neveikė. Tiksliau, nieko netransliavo ir jokios informacijos nepateikė. „Puikiai“ įsisavinti mokesčių mokėtojų pinigai. Nieko tokio – valdžia įmes dar antrą tiek ir gal pradės veikti.

b) LRT – o ką jie? Girdėjau, kad gerą serialą rodė. Ir daina nebloga buvo:

„And now, the end is near...“

- Garso įspėjimo sirenos mieste? Ne, negirdėjau. O jūs?

Palangos miesto, Klaipėdos ir Kretingos rajono gyventojus bei visus lietuvaičius kviečiame į susitikimus, vyksiančius ši...
20/05/2026

Palangos miesto, Klaipėdos ir Kretingos rajono gyventojus bei visus lietuvaičius kviečiame į susitikimus, vyksiančius šių metų gegužės 25 dieną Palangoje:

Individualūs susitikimai – nuo 9.00 iki 11.30 val.
Susitikimas su Lietuvos Respublikos Seimo nariais Karoliu Neimantu ir Remigijumi Žemaitaičiu. Gyva eilė.

Nuo 12.00 val. kviečiame į viešą, gyvą ir laisvo formato susitikimą prie fontano „Jūratė ir Kastytis“, greta Palangos tilto. Tai galimybė pabendrauti su Lietuvos Respublikos Seimo nariais Karoliu Neimantu ir Remigijumi Žemaitaičiu.

Nuo 16:00 val. kviečiame į viešą, gyvą ir laisvo formato susitikimą Šventosios miestelyje, centrinėje aikštėje prie "IKI" parduotuvės. Tai galimybė pabendrauti su Lietuvos Respublikos Seimo nariais Karoliu Neimantu ir Remigijumi Žemaitaičiu.

Iki pasimatymo!

Address

Gintaro Gatvė 33A-1
Palanga
00133

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when LR Seimo narys Karolis Neimantas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Share